captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Ukrainos valdžios legitimumo krizė

Televizoriaus ekrane stebint tai, kas vyksta Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose, galvon lenda keletas politikos mokslo kategorijų, kurių pagalba galima bandyti visa tai aiškinti. Pradėkime nuo valdžios legitimumo sąvokos, kuri viešojoje erdvėje yra, deja, dažnai painiojama su valdžios legalumo arba, lietuviškai tariant, teisėtumo sąvoka.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Televizoriaus ekrane stebint tai, kas vyksta Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose, galvon lenda keletas politikos mokslo kategorijų, kurių pagalba galima bandyti visa tai aiškinti. Pradėkime nuo valdžios legitimumo sąvokos, kuri viešojoje erdvėje yra, deja, dažnai painiojama su valdžios legalumo arba, lietuviškai tariant, teisėtumo sąvoka.

Legali arba teisėta valdžia – tai valdžia, sudaryta, laikantis tam tikrų taisyklių. Šiuolaikiniame pasaulyje šios taisyklės – tai įstatymai, apibrėžiantys tai, kaip piliečiai renka parlamentą, kaip šis sudaro vyriausybę, kaip vyriausybė sąveikauja su valstybės tarnautojais ir t. t.

Vargu ar galima suabejoti, kad dabartinė Ukrainos valdžia yra teisėta. Negi Europos Sąjunga būtų vedusi derybas dėl asociacijos sutarties pasirašymo su neteisėta valdžia?

Valdžios legitimumas – tai jos savybė, kada valdiniai ar piliečiai pripažįsta valdžią turint teisę valdyti. Pripažindami valdžios teisę valdyti, valdžios teisę reikalauti paklusti, piliečiai jai ir paklūsta. Paklusimas legitimiai valdžiai yra pilietinė pareiga, tokia pati, kaip ir pareiga laikytis įstatymų. Kaip sako politikos mokslo abėcėlė, nėra valdžios be paklusimo, arba valdžios yra tiek, kiek jai paklūstama.

Ar valdžios teisėtumas ir legitimumas būtinai turi sutapti? Ar gali teisėta valdžia tapti nelegitimia? Gali, nes kitaip nevyktų revoliucijos ir valdžios perversmai. Akivaizdu, kad atsisakydamas pasirašyti asociacijos su Europos Sąjunga sutartį Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius kirto per savosios valdžios legitimumą bent jau dalies ukrainiečių akyse. Sunku apskaičiuoti, kokia, tačiau nemaža Ukrainos piliečių dalis suabejojo ne tik savo prezidento, bet ir vyriausybės bei parlamento teise valdyti šalį, jų teise reikalauti jiems paklusti. Ukrainoje sumažėjo paklusimo, o tai reiškia, kad sumažėjo ir valdžios.

Tačiau valdžią turintieji retai kada skuba atsisakyti teisės valdyti, teisės reikalauti paklusti. Jie remiasi formaliuoju savosios valdžios teisėtumu ir nenori pripažinti fakto, kad piliečiai ėmė abejoti valdžios teise valdyti ar net nustojo pripažinti šią teisę. Tokiu atveju regime dviejų požiūrių susikirtimą – formalaus teisėtumo ir realaus atsisakymo tai pripažinti. Tokiame konflikte pranašesni būna valdžią turintieji, nes jų pusėje yra ne tik įstatymai, kuriuos nepaklūstantieji piliečiai esą pažeidinėja. Jų pusėje, o tiksliau, jų rankose yra valstybės prievartos aparatas – policija, kariuomenė, teismai, kalėjimai, kurį valdantieji gali naudoti, remdamiesi formaliuoju savo valdžios teisėtumu. Policininkams ar kareiviams yra daug sunkiau nepaklusti teisėtos valdžios įsakymams vaikyti nepaklusnių piliečių demonstracijas, nes jie yra davę priesaiką valstybei.

Kaip spręsis ukrainietiškas konfliktas tarp valdžios formalaus teisėtumo ir jos legitimumo sumažėjimo? Čia reikia prisiminti dar vieną politikos mokslo sąvoką. Tai – politinis dalyvavimas, apibrėžiamas kaip veiksmai, kuriais politikos veikėjai daro poveikį politiniam procesui. Šis dalyvavimas skirstomas į konvencinį ir nekonvencinį. Konvencija yra dabar labai populiarus terminas socialiniuose moksluose, reiškiantis tam tikrą visuomenės sutarimą. Konvencinis elgesys – tai toks elgesys, kuris yra priimtinas, dėl kurio visuomenėje yra sutariama, todėl konvencinis politinis dalyvavimas yra balsavimas rinkimuose, dalyvavimas rinkimų kampanijose ir t. t. ir pan.

Sumažėjus valdžios legitimumui, daug svarbesnis yra nekonvencinis politinis dalyvavimas arba, kitaip tariant, protesto politika, apimanti platų spektrą veiksmų. Kiek ilgai užteks ryžto protestuoti tiems ukrainiečiams, kurie nepatenkinti dabartine savo valdžia? Kokių veiksmų imsis valdžia? Ar ji pasikliaus vien formaliuoju savo teisėtumu ir naudos prievartą, ar bus gudresnė ir bandys kaip nors susigrąžinti savo legitimumą?

Didelė ir geopolitiškai svarbi Europos valstybė dabar yra savotiškoje savo raidos kryžkelėje, o mums belieka tik šiltuose kambariuose televizorių ekranuose stebėti šąlančius ukrainiečius, bandančius paveikti savo šalies likimą.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...