captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Gruodžio pradžia: žydi žalčialunkis, kiaulpienės, miške yra grybų

Lietuvoje gruodis. Nežinia, ar mes jau esame pasiruošę pasikviesti ir prisijaukinti žiemą. Tačiau, ko gero, mums nereikės net stengtis. Ji pati ateis protingai, iš lėto, pašalvendama, o po to pasukdama sniego. Kad žiema dabar ir prasidės, negaliu tvirtinti, nes gamtoje dar tiek nežiemiško alsavimo. Ne taip paprasta keleto laipsnių šaltukui įveikti iš žemės gilumos kylančią šilumą.
Žaliuokė.  T. Čekanavičiaus (Wikimedia Commons) nuotr.
Žaliuokė. T. Čekanavičiaus (Wikimedia Commons) nuotr.

Lietuvoje gruodis. Nežinia, ar mes jau esame pasiruošę pasikviesti ir prisijaukinti žiemą. Tačiau, ko gero, mums nereikės net stengtis. Ji pati ateis protingai, iš lėto, pašalvendama, o po to pasukdama sniego. Kad žiema dabar ir prasidės, negaliu tvirtinti, nes gamtoje dar tiek nežiemiško alsavimo. Ne taip paprasta keleto laipsnių šaltukui įveikti iš žemės gilumos kylančią šilumą.

Laukdami žiemos, mes net nesvarstome, ar dienos trumpėjimas kada nors baigsis. Iš tikro dar dešimt šviesos minučių prarasime, o po to iš karto po Kalėdų vėl skaičiuosime gimusią naują šviesą. Taigi užtrukę rudeniški orai kažkaip neleido užsidaryti, likti tik su tamsa. Jie viliojo dirbti, keliauti. Kas turėjo tokių galimybių, matė, kas dedasi aplink.

Prieš keletą dienų aš darsyk patikrinau netikėtai pražydusį žalčialunkį. Jo žiedai labai gaivūs ir gyvi. Pievose dar radau kiaulpienių žiedų, o miške – grybų. Tiesa, kažkaip ranka nekilo rinkti tų kelių apgraužtų šilbaravykių. Tačiau samanose pasislėpusios žaliuokės, neregėjusios šalnų, dar galėtų būti visai geros.

Lapkrityje sulaukę iš šiaurės atskridusių čimčiakų, tikėjomės ne tik jų, bet ir svirbelių antplūdžio. Tam buvo pretekstas, nes Suomijoje per patį šermukšnių raudonavimą buvo sulaukta didelių šių nuostabių paukščių pulkų. Deja, svirbeliai pas mus taip ir nepasirodė, o per tą laiką nukrito šermukšniai, nubiro gudobelės. Matyt, tikro svirbelių antplūdžio, jau senokai neregėto, teks laukti dar bent metus.

Gamtoje kol kas negalvojama apie maisto stygių. Daugeliui kanopinių svarbia paspirtimi yra mūsų laukuose likęs maistas. Ko gero, jo yra labai daug, nes elniai, šernai, stirnos, o Lietuvos centre ir stumbrai daugiausiai laiko praleidžia laukuose. Kai kur toks žvėrių viliojimas baigiasi pasėliams padarytos žalos skaičiavimu. Kad to nebūtų, reikia naudoti prevencines priemones, ypač stiprius kvapus skleidžiančias medžiagas. Jų galima įsigyti medžiotojų parduotuvėse. Išsaugotos pievos, neištrypti pasėliai tikrai bus vertesni už šių priemonių kainą.

Iki Kalėdų lieka trys savaitės. Jau greitai lauksime į namus atkeliaujančios žaliaskarės, giria kvepiančios eglutės. Jau dabar pagalvokime, iš kur ją įsigysime, kaip puošime. Eglutė augo ne mums – jei ją priglaudėme, darykime tai su meile ir pagarba.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...