captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Lietuva, Ukraina, Europos Sąjunga

Ką paskutinėmis dienomis rašė užsienio spauda apie susitikimus Vilniuje ir įvykius Ukrainoje? Apžvelgsime kai kuriuos būdingesnius pasisakymus, iš kurių, gal keistu būdu, o gal ir visai suprantamai, vienintelė sveika nekritikuotina išėjo Lietuva. Tačiau šiaip nuomonės labai įvairios. Pradėsime nuo šeštadienio laikraščių. 
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Ką paskutinėmis dienomis rašė užsienio spauda apie susitikimus Vilniuje ir įvykius Ukrainoje? Apžvelgsime kai kuriuos būdingesnius pasisakymus, iš kurių, gal keistu būdu, o gal ir visai suprantamai, vienintelė sveika nekritikuotina išėjo Lietuva. Tačiau šiaip nuomonės labai įvairios. Pradėsime nuo šeštadienio laikraščių.  

Tada Vienos dienraštis „Standard“ visą aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje įvertino kaip „diplomatinę katastrofą, bet tik ne Lietuvai, o Europos Sąjungai kaip visumai ir jos bendrai užsienio politikai. Užuot prie savęs priartinus kertinę Ukrainos valstybę, pernelyg nutolta nuo Rusijos.

„Lyg to neužtektų, dabar jau turime rimtą konfliktą su Vladimiro Putino reichu“, – ne juokais būgštavo Austrijos sostinės dienraštis.

„Europos Sąjungos diplomatija gerokai per vėlai reagavo į šį pavojų. Šiaip jau uolios didžiosios ES valstybės sužibėjo neišmanymu ir nieko nedarymu – visų pirma Vokietija ir nuolatos dvejojanti kanclerė Angela Merkel“, – skundėsi laikraštis.

Beje, ir Koblenco dienraštis „Rhein–Zeitung“ šeštadienį pažymėjo, kad „aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje buvo jau žlugęs, jam nė neprasidėjus“. Bet dėl to kalta ne Lietuva.

„Ukrainos vadovybės neigiamas nusistatymas visos Rytų partnerystės programos atžvilgiu. Vilniuje nė vienu metu nebuvo bandyta įtikinėti Ukrainą, kad ji pasirašytų. Prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo palyda jau buvo atvykę su aiškiai išreikštu nusistatymu kaip tik to ir nedaryti. O kvatojantis trečiasis sėdi Kremliuje. Dar vienas užsienio politikos triumfas Maskvai – po iniciatyvos Sirijoje ir prieglobsčio JAV paslapčių atskleidėjui Edwardui Snowdenui“, – rašė Koblenco laikraštis.

„Dėl Maskvos priešiškumo tokioms Rytų partnerystėms su Europos Sąjunga Vilniuje pasiekta tik ribota pažanga“, – sutiko ir Londono dienraštis „Guardian“.

„Kaip tik dėl to, kad dabar sukeltos išankstinio nepasitikėjimo bangos prieš Europos Sąjungą, svarbu iš naujo prisiminti, kokia svarbi ji vis dėlto yra. Nepaisant daugelio problemų  ir neadekvatumų Europos projektas lieka istorinės reikšmės procesu“, – rašė Londono kairiųjų laikraštis.

Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, Europos Sąjunga „pervertino savo pačios patrauklumą, taip pat ir Kijevo vadovybės pasirengimą reformoms“, tačiau „Kijevo atsitraukimas nuo Asociacijos su ES sutarties nebūtinai reiškia įstojimą į Rusijos, Baltarusijos ir Kazachijos muitų sąjungą.

Kijeve niekas neatsisako šalies nepriklausomybės. Net ir dabartinė šalies vyriausybė nenori priklausyti nuo Kremliaus. O ir Europos Sąjungos siūlymas dėl glaudesnės partnerystės dar tebegalioja. 

Laikraščiai nesutarė, kaip vertinti V. Janukovyčių. Pasak Prahos dienraščio „Mlada fronta dnes“, Ukrainos prezidento elgesio negalima interpretuoti ideologiškai.

„Pirmiausia viskas sukasi apie pinigus. Ukrainą kamuoja didžiuliai ūkio sunkumai, ji turi astronomiškas skolas, didžiulį nedarbą, o ir tolesnės perspektyvos ne rožinės. V. Janukovyčius tai žino ir sužaidė gudriai.

Per derybas dėl Asociacijos sutarties jis pakaitomis šantažavo abi puses – ir siekė rusiškos rankos, kai pastebėjo, jog iš Europos Sąjungos jis nepeš tiek, kiek būtų norėjęs. Bet tai nereiškia galutinio Ukrainos nusisukimo nuo  Vakarų“, – šeštadienį rašė Čekijos sostinės dienraštis.

Tačiau kairiųjų pažiūrų Vokietijos laikraštis „Frankfurter Rundschau“ Ukrainos  prezidentą vertino neigiamai.

„Pirma, Viktoras Janukovyčius nėra joks prognozuojamas politinis partneris. Jis pakartotinai nesilaikė savo žodžio. Niekuo, ką jis sako ar žada, negalima pasitikėti. Su tokiu pašlemėku neįmanoma sudaryti jokių istorinių sutarčių. Antra, Janukovyčiaus režimas giliai korumpuotas. Jo šaknys – senosios  Ukrainos mafijos aplinkoje. Daugiausia dėl to šalis ir stovi prie valstybinio bankroto briaunos. Kas pinigus pumpuoja į Ukrainą, juos atomatiškai nukreipia į tamsius kanalus. Dėl to Europos Sąjunga būtinai turėtų pasilaikyti sau V. Janukovyčiaus reikalaujamus milijardus, o nesiųsti juos jo adresu. Trečia, kadangi su V. Janukovyčiumi negalima turėti valstybinių reikalų, reikia ir toliau reikalauti, kad į laisvę būtų išleista įkalintoji opozicijos vadovė Julija Tymošenko. Kas dabar šį klausimą sumenkina, į tokį veikėją ukrainiečiai niekada nebežiūrės rimtai“, – rašė Frankfurto kairiųjų dienraštis dar šeštadienį.

Nuo savęs pridursime, kad, matyt, kai kurie Vokietijos kairieji gerokai skiriasi nuo kai kurių Lietuvos kairiųjų.

„Vilniaus viršūnių konferencijoje  daugelis Europos valstybių ir vyriausybių vadovų, regis, suprato, jog jie patys fundamentaliai suinteresuoti geros kaiminystės santykiais su Rusija. Europos Sąjungoje ilgai tikėta, jog bus galima beveik automatiškai plėstis ligi pat Rusijos vakarinių sienų. Tačiau dabar Europos Sąjungai mažėja ne tik pinigai, bet ir valia plėstis. Dabar siekiama tik kvalifikuotų partnerysčių tam tikrais ribotais atvejais. Kada nors ir Ukraina čia pritaps. Gal už dešimtmečio, o gal tada, kai A. Merkel ir V. Putinas nebebus valdžioje“, – rašė Leipcigo „Volkszeitungo“ laikraštis.

Tai vis balsai iš šeštadienio, o pirmadienį Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ pasipiktino „brutaliais policijos išpuoliais savaitgalį prieš proeuropietiškus demonstrantus“ ir rašė, jog „tie, kurie tūkstančiais jau pusantros savaitės diena iš dienos ne tik Kijeve, bet ir kituose miestuose prieš valstybės prezidentą V. Janukovyčių ir jo vyriausybę išeina į gatves, nesileis įbauginami ar nulenkiami“.  

Pasak Frankfurto liberalų dienraščio „Allgemeine“, „demonstracijos Kijevo gatvėse įrodo, jog Europos Sąjunga pasielgė teisingai, nesileisdama į V. Janukovyčiaus šantažinį žaidimėlį: „O kas pasiūlys daugiau?“. Imta žengti keliu, kurio pabaigoje ukrainiečių tauta turės apsispręsti, kam ji nori priklausyti: neoimperialistinės Rusijos įtakos zonai ar laisvų Europos tautų bendruomenei“.

„Ukrainos krizė meta nepalankią šviesą ir į Europos Sąjungos bejėgiškumą. Ji nepakankamai ryžtingai priešinasi Kremliaus vykdomam jam priklausiusių buvusių respublikų prievartavimui“, – rašo Madrido „Pais“.

„Po brutalaus policijos įsikišimo prezidentas V. Janukovyčius paskelbė labai jau blankų pareiškimą, kuriame visą atsakomybę už smurtą nustūmė nuo savęs. Tai daugelį žmonių išjudino iš letargo ir paskatino prisidėti prie masinių protestų“, – rašė „Kyiv Post“ pirmadienį.  

Lenkijos sostinės dienraščio „Rzeczpospolita“ nuomone, „V. Janukovyčius greičiau griebsis smurto nei atsisakys valdžios. Jei padėtis paaštrės, tai gręsia jo „sulukašenkėjimas“ kaip ir Baltarusijoje. Tada V. Janukovyčius būtų viso civilizuoto pasaulio pasmerktas ir atmestas ir negalėtų tikėtis nei politinės, nei finansinės Vakarų paramos“.

Antradienį Vokietijos liberalų dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ rašė, jog „prieš savaitgalio įvykius oficialioji Maskva dar buvo įsitikinusi, kad protestus Kijeve greitai pakirs šalna, o tada ir bus galima su Ukrainos prezidentu ramiai pasitarti. Tačiau išėjo priešingai“.

„V. Janukovyčius vėl rodo draugiškus ženklus Briuseliui: jis nori pasiųsti delegaciją į Briuselį, kad dar kartą pasikalbėtų apie tik ką įšaldytąją Asociacijos sutartį, ir žada ištirti policijos smurtingą išpuolį prieš demonstrantus.

Sukilimas Ukrainoje rodo, kad net ir krizės krečiama Europos Sąjunga daugeliui patrauklesnė nei jėga grūmojanti Rusija“, – teigė Frankfurto dešiniųjų laikraštis.

Berlyno „Tagesspiegelis“ taip pat rašė, kad „šimtai tūkstančių liejasi į gatves, nes jie nori daugiau Europos. Kokioje Vakarų sostinėje toks dalykas šiandien įsivaizduojamas? Ukrainos demonstrantai mums primena,  kas sudaro Europos esmę: tai laisvų, demokratiškų valstybių bendrija, įkurta bendrų vertybių pagrindu“.

Pasak Kelno miesto dienraščio „Stadt–Anzeiger“, „dabar Europos Sąjunga turi stipriai paremti opoziciją. Tikslas gali būti tik toks – vyriausybės pakeitimas. Jeigu mes nesiimsime veiksmų, pasidarysime Ukrainos  policijos ekscesų bendrininkais“.

Tačiau Veimaro dienraščio „Thüringische Landeszeitung“ nuomone, „užmojis priversti V. Janukovyčiaus vyriausybę pasitraukti suprantamas. Vis dėlto dar neįrodyta, kad dauguma ukrainiečių irgi taip mano“.

Pačiame Kijeve opozicijos dienraštis „Ukrayina Moloda“ antradienį pažymėjo, jog „net sovietų laikais joks žmonių susirinkimas Ukrainoje nebuvo taip brutaliai ir kruvinai išvaikytas, kaip studentų protestas už Europos Sąjungą naktį į šeštadienį. Kijevas neatleido valdžiai demonstrantų kraujo. Užtat dabar konkrečiai ir reikalauja: tegu prezidentas V. Janukoyčius pasitraukia“.  

„Lietuva turi už tai, kad intensyviai palaiko Kijevą, mokėti aukščiausias dujų kainas ir dar ji baudžiama savo maisto produktų įvežimo į Rusiją blokavimu. O Briuselis nesiima jokių priemonių prieš tai, nors pačiai Rusijai būtina eksportuoti savo naftą ir dujas į Europos Sąjungą. V. Putinas greitai suprastų, kad ES į tai žiūri rimtai, jeigu Lietuvą palaikytų likusios Europos Sąjungos šalys narės“, – rašė Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...