captcha

Jūsų klausimas priimtas

Goda Jurevičiūtė. „Bado žaidynės. Ugnies medžioklė“: bręstanti revoliucija (recenzija)

Antroji kino ekranus pasiekusi „Bado žaidynių“ trilogijos dalis ­– protingas pramoginis filmas, savo kokybe smarkiai lenkiantis pirmosios dalies ekranizaciją.

Antroji kino ekranus pasiekusi „Bado žaidynių“ trilogijos dalis ­– protingas pramoginis filmas, savo kokybe smarkiai lenkiantis pirmosios dalies ekranizaciją.

Po milžiniškos „Hario Poterio“ ir „Saulėlydžio“ ekranizacijų sėkmės kino prodiuseriai kaip įmanydami ieško kitų paauglių fantazijas užvaldžiusių knygų-serialų. Keli paskutiniai bandymai: „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ (pagal to paties pavadinimo rašytojų Kami Garcia ir Margaret Stohl bestselerį) ir „Mirties įrankiai: kaulų miestas“ (paremtas rašytojos Cassandros Claros bestseleriu) nepateisino į juos investuotų lūkesčių.

Tačiau distopinės knygų trilogijos „Bado žaidynės“ antrosios dalies ekranizacija „Ugnies medžioklė“ muša visus įmanomus finansinius rekordus. Negana to, tai vienas įdomiausių pastaruoju metu sukurtų pramoginių Holivudo filmų.

Priešistorė

Tiems, kurie nėra skaitę knygų ar nematę pirmosios dalies, reikia priminti, jog „Bado žaidynių“ filmai yra paremti to paties pavadinimo rašytojos Suzanne Collins itin sėkminga trilogija. Ji mus nukelia į distopinę, totalitarinę, ant JAV griuvėsių įsikūrusią Panemo valstybę. (Valstybės pavadinimas yra nuoroda į lotynišką posakį „panem et circenses“, liet. „duonos ir žaidimų“. Juo nusakoma visuomenė, kurios piliečiai kontroliuojami ne teisingai juos valdant, bet suteikiant žiaurių, mirtimi pasibaigiančių pramogų.)

Valstybėje – 12 skurdžių apygardų, valdomų iš prabangoje besimaudančios Sostinės. Kadaise gyvavo ir 13-oji apygarda, tačiau po sukilimo prieš despotišką Sostinės valdžią ji buvo sunaikinta. Kaip bausmę už šį sukilimą kasmet Sostinė rengia „Bado žaidynes“: kiekvienoje apygardoje loterijos būdu išrenkami 12–18 metų vaikinas ir mergina, kurie siunčiami dalyvauti žiauriame realybės šou (jį privalu žiūrėti visiems Panemo gyventojams), skerdynėse, iš kurių turi likti tik vienas nugalėtojas.

Praeito filmo pabaigoje pagrindinė herojė Ketnė Everdin (ją vaidina Holivudo numylėtinė, ką tik „Oskarą“ laimėjusi aktorė Jennifer Lawrence) tapo šio turnyro nugalėtoja. Tačiau ji privertė organizatorius kiek pakeisti taisykles ir leisti iš turnyro sugrįžti dviem nugalėtojams: savo triumfą ji dalijasi su ją įsimylėjusiu draugu Pita Melarku (akt. Joshas Hutchersonas). Dėl šio poelgio Ketnė užsitraukė šalies prezidento, diktatoriaus Snou (akt. Donaldas Sutherlandas) nemalonę ir kartu, prieš savo norą, tapo tautos vilties ir pasipriešinimo simboliu.

Ugnies medžioklė

Kuriant antrąjį filmą režisierių Gary Rossą pakeitė Francisas Lawrence`as, kuriam distopijos žanras nėra nauja teritorija. Su juo pasikeičia filmo stilius, filmavimo technika (judančią kamerą keičia stabili) ir sudedami akcentai. Antroje dalyje tampa akivaizdu, jog duonos kriaukšlelės ir žiaurių pramogų tautai nebeužtenka. Jie rado pasipriešinimo simbolį ir visose apygardose, išskyrus Sostinę, prasideda bruzdėjimai. Norėdamas užgniaužti bruzdėjimus prezidentas Snou nusprendžia surengti specialias žaidynes – jose dalyvaus buvę turnyro laimėtojai, tarp jų ir Ketnė. Jo tikslas – pasirūpinti, jog ji niekada iš jų negrįžtų.

Toks siužeto vingis lemia tai, jog šįkart ekrane vietoj praeitais metais kontroversiškų vertimų susilaukusių vaikų žudynių (pirmoji „Bado žaidynių“ dalis, kuri neišvengiamai buvo lyginama su japonų filmu „Karališkas mūšis“), išvystame brandžius asmenis, kurie šiame filme bent įgauna charakterio bruožų.

 Žaidynėms vadovauti imasi Plutarchas Hevensbė (iš bekompromisio kino atklydęs puikusis Phillipas Seymouras Hoffmanas), o tarp turnyro dalyvių atrandame keistuolius Bytį (akt. Jeffrey Wrightas) ir Vairę (akt. Amanda Plummer), sunkiai perprantamą gražuolį Finiką (akt. Samas Claffinas) ir nesutramdomą Džoaną (ją vaidina viena geriausių jaunųjų aktorių Jena Malone, kuri savo mažu vaidmeniu sugeba bendrose scenose nustelbti ir pačią J. Lawrence).

Nemažas šio filmo privalumas tas, kad pačioms žaidynėms-skerdynėms skiriama daug mažiau dėmesio nei pirmame filme, be to – į antrą planą nustumiamas ir meilės trikampis (Ketnė, Pita ir Ketnės vaikystės draugas Geilas). Šįkart dėmesio centre – politika ir bręstanti revoliucija. Be to, pasikeičia ir pačių žaidynių pobūdis – nebetvyro „vieno prieš visus“ nuotaikos. Šįkart mezgasi koalicijos, tam tikri pasitikėjimo vieni kitais daigai.

Laukite tęsinio...

„Bado žaidynės“, priešingai nei kitos paauglių fantazijų ekranizacijos, nelaiko savo žiūrovų visiškais kvailais. Nors filme pirmenybė ir teikiama pramogai, visgi pasistengus galima rasti nemažai nuorodų į šiuolaikinės visuomenės, kapitalizmo kritiką, dabartinę JAV užsienio ir vidaus politiką, atrasti sąsajų su G. Orwello „1984-aisiais“.

Tačiau svarbiausia, jog „Bado žaidynių“ centre – stiprus moters charakteris. Tarp šitiek filmų, kuriose į kovą su blogiu veda įvairūs superherojai, ir visada vyrai, ar „Saulėlydyje“ šlovinamos išgelbėjimo laukiančios silpnadvasės merginos, tvirtai ant kojų stovinti Ketnė Everdin pasirodo kaip kažkas naujo, netikėto ir galbūt netgi feministinio.

Kadangi „Ugnies medžioklė“ yra antroji trilogijos dalis, jos pabaiga yra kiek „pakibusi“. Tęsinio reikės laukti metus. Tačiau filmas yra taip gerai padarytas, jog tame laukime tvyro šiokia tokia nekantra.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...