captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sakalauskaitė. Kuris dabar laikas?

Kaip šiandien matuojame laiką ir kuriam laikui kuriame planus? Kitados laikas tekėjo nuo žiemos iki žiemos. Daiktai buvo gaminami kelioms kartoms, rūbai siuvami dešimtmečiams, santuokos sudaromos visam gyvenimui. Sovietmečiu buvo įprastos penkmečio tradicijos.
R. Sakalauskaitė
R. Sakalauskaitė

Kaip šiandien matuojame laiką ir kuriam laikui kuriame planus? Kitados laikas tekėjo nuo žiemos iki žiemos. Daiktai buvo gaminami kelioms kartoms, rūbai siuvami dešimtmečiams, santuokos sudaromos visam gyvenimui. Sovietmečiu buvo įprastos penkmečio tradicijos. Tačiau naujas,tarsi devynmyliais žingsniais bėgantis laikas nenori paisyti jokių apribojimų. Nors ir šaipomasi iš sovietmečio tradicijų, penkmečiai lieka svarbus planavimo matas.

Statybos meistrai, cituodami įstatymus, tvirtina, kad remonto darbams suteikiama tik penkerių metų garantija. Įsigiję naują, net ir brangiausią, automobilį garantiją turėsite tik penkerius metus. Naujam išmaniajam telefonui suteikiama vienerių metų garantija, drabužiams ar apavui – vos poros mėnesių ar savaičių. Ir tai – tik tuo atveju, jei perki ne turguje ar naudotų prekių parduotuvėje.

Psichologai teigia, kad krizės užklupti žmonės nustojo planuoti. Dabartinė karta, gimusi jau atkūrus nepriklausomybę, pirmą kartą išgyvena krizę ir jos padarinius. Depresijos ištiktus žmones apima jausmas, kad viskas sugrius, todėl jokių vizijų ir planų ilgiau nei pusmečiui kurti neverta.

Psichologai teigia: viskas vyksta labai greitai, ir apie ateitį nesvajojama ne dėl to, kad nemokama ir negalima, o dėl to, kad nežinoma, kas atsitiks vakare. Vieniems, kurie prisitaiko, stresas padeda sustiprėti, kitiems – kenkia ar net nuvaro į kapus.

Tačiau visų senjorų prie kompiuterių nesusodinsim, naujų technologijų jie neperims.

Krizės padariniai baigiami užglaistyti, tačiau per radiją Seimo atstovo pranešta žinia, kad per penkerius metus infliacija Lietuvoje išaugo 20 proc., verčia suklusti. Pradėjęs planuoti penkmetį gaudamas vidutinę algą, gali nebeturėti, kuo jį užbaigti. Užsienyje ypač populiaru didesniems apsipirkimams, planuojamiems keturis kartus per metus, naudoti kreditines korteles. Lietuvoje vis labiau įsigali greitųjų kreditų laikai. Pirkimo manija – tai irgi savotiškas būdas pabėgti nuo realybės, meilės ar atjautos trūkumą kompensuoti įsigyjant kuo daugiau daiktų, net jeigu jie – ir iš jau naudotų prekių parduotuvių.

Stresų ir dirgiklių, trukdančių planuoti ateitį, kasdien vis daugiau. Ypač kai girdi, kad duonos nuėjęs nusipirkti žmogus buvo palaidotas po griūvančios parduotuvės stogu.

Vyresnės kartos žmonės vieni kitiems skubėjo platinti žinią nelaikyti bankuose daugiau nei 5000 litų grynųjų, nes tokie „turtuoliai“ negaus kompensacijos už šildymą. Žinau net keletą vienišų senjorų, kurie, kaip patys sako, pasidėję vieną kitą litą „juodai dienai“, ėjo į bankus ir atsiėmė tai, kas viršijo 5000 litų. Tos sumos šiais laikais pakanka kuklioms laidotuvėms. Tačiau tai – puikus grobis įvairaus plauko vagims.

Nobelio premijos laureatas rašytojas Guenteris Grassas pastarąjį šimtmetį pavadino vienatvės šimtmečiu. Naujosios technologijos, keičiančios įpročius ir poreikius, taip užvaldė pasaulį, kad pora jaunuolių, atėjusių išgerti kavos, pirmiausia ir daugiausia bendrauja su savo išmaniaisiais telefonais. Vienas į kitą jie kreipiasi tik tuomet, kai nori parodyti kažką ypatingo. Dažnas jaunuolis, eidamas į už kampo esančią parduotuvę, įsijungia GPS imtuvą.

Bankai, skatinantys pereiti prie atsiskaitymų internetu, sąmoningai nutyli, kad sistemos kartais išeina iš rikiuotės ir prireikia grynųjų, kuriems ištikimi liko kirpėjai, virėjai, santechnikai, gydytojai ir automobilių remontininkai. Be to, neseniai ne vienam bankų klientui teko patirti, kas atsitinka, kai lieki be grynųjų staiga, kaip pas mus įprasta, bankrutavus bankui.

Tyliai, tačiau stabiliai kylantys įkainiai už pinigų išgryninimą taip pat skatina laikyti pinigus kojinėse. Taigi, nors technologijos leidžia įgyvendinti sprendimus šviesos greičiu, laiko patikrinti ir patvarūs dalykai lieka svarbūs kaip prieš kelis šimtus metų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close