captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sotvarė-Šemetienė: Ukraina jau dabar nėra tokia, kokia buvo vakar

Ukrainos vadovų elgesys trečiadienį ir ketvirtadienį leis aiškiau suprasti, ką reiškia visi tie žodžių viražai, kurių klausėmės pastarąsias savaites ištempę ausis. Gal lemiamas buvo Rusijos šantažas, kūręs kliūtis prasmukti arčiau mūsų pro pravertas Europos Sąjungos duris. Gal tas šantažas iš tiesų buvo tik derybų įrankis su Europos Sąjunga?
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ukrainos vadovų elgesys trečiadienį ir ketvirtadienį leis aiškiau suprasti, ką reiškia visi tie žodžių viražai, kurių klausėmės pastarąsias savaites ištempę ausis. Gal lemiamas buvo Rusijos šantažas, kūręs kliūtis prasmukti arčiau mūsų pro pravertas Europos Sąjungos duris. Gal tas šantažas iš tiesų buvo tik derybų įrankis su Europos Sąjunga?

O gal priešingai, artėjimo prie Europos Sąjungos galimybė tėra būdas spręsti kai kurias varginančias ūkinių reikalų su Rusija problemas?

Kaip bebūtų, Ukraina atsidūrė dėmesio centre. O ekspertai nepraleido progos pateikti savo versijų. Ukraina – kryžkelėje. Ukraina patiria šantažą. Žaidžia dvigubą žaidimą.

Viskas puiku. Įžvalgos  vertingos. Bet kas yra ta Ukraina, kuri arba pasirašys Asociacijos sutartį, arba nepasirašys?

Man Ukraina prasideda nuo tų žmonių, kuriuos sutinku ne tik Vilniuje, bet dažniau čia, Briuselyje. Nebūtinai  bankininkai ar diplomatai. Dažytojai, tinkuotojai, gatvių darbininkai.  Jų šiame mieste nė kiek ne mažiau, nei lenkų ar lietuvių. Tik jaučiasi jie šiek tiek kitaip.

Išgirdę, jog esi lietuvis, atsidūsta: „Jums gerai“. Kodėl gerai? „Jūs Europos Sąjungoje“. Jiems dar ne taip gerai, nes jie negali atvažiuoti čia kada tik nori, dirbti, ką nori. Jeigu pavyksta, kas pusmetį turi sukti atgal, naujų vizų, naujų leidimų dirbti.

Šita Ukraina nestovi jokioje kryžkelėje. Ir nežaidžia jokių dvigubų žaidimų. Nelabai jai rūpi ir Rusijos ar koks kitoks šantažas.

Šita Ukraina, jeigu galėtų, nelaukdama penktadienio pasirašytų Asocijuotos narystės sutartį. Ir nei 20 milijardų dolerių, nei 200 milijardų jai netaptų kliūtimi.

Ji nesieja savo ir savo valstybės ateities su Rusija. Nes nenori likti įstrigusi daugeliu požiūrių skurdžioje posovietinėje erdvėje.

Bandydami plikais nagais įsikabinti Europos Sąjungoje, šitie žmonės nestovi revoliuciją menančiuose mitinguose Kijevo gatvėse. Nedalyvauja ir opozicijos veikloje.

Greičiausiai jie nedalyvauja ir tose apklausose, kurios leidžia sakyti, jog 60 procentų valstybės gyventojų nori sukti į Vakarus.

Net jeigu šis penktadienis Vilniuje nepateiks staigmenos, šita Ukraina vis tiek jau jausis kitaip. Vien todėl, kad Asociacijos sutartis yra taip arti, kad tai įmanoma bent teoriškai, keičia ir šių žmonių požiūrį, ir požiūrį į juos.

Bet jausis žiauriai nusivylusi. Nes Rytų partnerystė nėra Prezidentų ar Vyriausybių biznis. Tai yra žmonių vilčių, tikėjimo, galimybių erdvė.

Ta Ukraina, kuri yra valdžios atstovai, sako, jog sutartis su Europos Sąjunga būtų didelė našta valstybės ekonomikai, o kita ranka bando derėtis dėl naštos kompensacijų su Europos Sąjunga.

Tačiau ta Ukraina, kuri neieško kompensacijų, o bando gyventi normalų europiečių gyvenimą, mano, kad didžiausia našta yra įstrigti praeityje ir skaičiuose.

„O jums ar buvo lengva, kai sukote savu keliu“, – sako paklausti apie galimas kokias blokadas, vamzdžių remontus, kol tie vamzdžiai supus.

Tai, kad ukrainiečiai šiomis dienomis stovi gatvėse, reiškia, kad Rytų partnerystės idėja yra sėkminga. Kelionė Vakarų kryptimi vyksta. Elito abejonės dar kartą sutelkė Ukrainos visuomenę.

Tokiose valstybėse kaip ši tikriausiai jokia valdžia nedrįstų lengva ranka pasirašyti sutarties, nujausdama ekonominius Rusijos reakcijos padarinius. Bet tai gali padaryti bet kuri rinkta valdžia, jeigu už jos rūmų sienos stovi milijoninė reikalaujančiųjų armija.

Ta armija dar nėra tokia didelė, kad taptų paskutiniu argumentu. Bet ji reiškia, Ukraina šiandien jau yra kitokia, nei buvo vakar. Supykusi. Dar mažiau tikinti savo korumpuotu politiniu elitu, labiau žinanti, ko nori.

Ir jeigu jau reikėtų kalbėti apie kieno nors nesėkmes, tai tikrai ne apie Europos Sąjungos, Lietuvos ar ukrainiečių. Pasiklysti tarp skaičių gali tik politinės valios pristigusi dabartinė Ukrainos valdžia.

Galbūt Rusija ir galės švęsti pergalę, jeigu tik mano, jog tai pergalė, kai atskleidi grubius veiklos metodus, išsklaidydamas iliuzijas tų, kurie jų dar turėjo.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...