captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Ar tikrai Rusija laimėjo Ukrainą?

Ši savaitė galėjo pasibaigti neabejotinu Lietuvos triumfu. Savaitgalį Vilniuje įvyksiantis ES viršūnių susitikimas jau savaime yra didis įvykis, nors tautai gal ir ne taip svarbu kaip valstybininkams. O jei dar Vilniuje būtų pasirašyta Europos Sąjungos ir Ukrainos sutartis, nutiesianti kelią šiai be galo geopolitiškai svarbiai valstybei į ES, Lietuva būtų tapusi politine Europos žvaigžde.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ši savaitė galėjo pasibaigti neabejotinu Lietuvos triumfu. Savaitgalį Vilniuje įvyksiantis ES viršūnių susitikimas jau savaime yra didis įvykis, nors tautai gal ir ne taip svarbu kaip valstybininkams. O jei dar Vilniuje būtų pasirašyta Europos Sąjungos ir Ukrainos sutartis, nutiesianti kelią šiai be galo geopolitiškai svarbiai valstybei į ES, Lietuva būtų tapusi politine Europos žvaigžde.

To neįvyks – Ukrainos valdžia su prezidentu V. Janukovyčiumi priešaky paskutinę akimirką išsigando Rusijos ekonominio šantažo, vietomis įpakuoto į blizgantį artimų lengvatų ir dovanų popierių. Rusija trimituoja apie savo pergalę. Kai kas ir pas mus sako, kad kovą už Ukrainą laimėjo Kremlius.

Ar tai reiškia, kad Europa, o kartu ir Lietuva, šią kovą pralaimėjo?

Žvelgiant tik iš šios dienos pozicijų, galima pasakyti ir taip. Ukraina lieka pilkojoje zonoje tarp Rytų ir Vakarų, taip ir nesiryžusi žengti svarbiausio žingsnio po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. Europa ir Lietuva nesugebėjo įtikinti Ukrainos elito, jog tai būtų iš visos šios šalies istorijos, glaudžiai susietos su Lietuvos didžiosios kunigaikštija ir Abiejų Tautų Respublika, išplaukiantis Ukrainos geopolitinis  sugrįžimas į Europą.

Taigi Europa ir Lietuva tikrai nelaimėjo. Tačiau ar galima drąsiai teigti, kad laimėjo Rusija?

Grynai techniškai, vertinant tai, ko geidžia nostalgiją Sovietų sąjungos imperijai neabejotinai jaučiantis prezidentas V. Putinas, taip, Rusija laimėjo taktinį mūšį dėl Ukrainos.

Tačiau ką Rusija darys su šia pergale rytoj, tiksliau kalbant, po dešimties metų? Vargu ar kas nors net ir pačiame Kremliuje apie tai mąsto. Yra kova, reikia įsivelti į ją, o kas bus po karo, niekam neįdomu – tokio požiūrio laikėsi SSRS komunistų vadai. Tai būdinga ir V. Putino režimui.

Žinoma, tokiais atvejais visi prisimena garsaus JAV politologo Z. Brzezinskio žodžius, kad Rusijos imperija be Ukrainos neįmanoma. Tačiau ar apskritai Rusijos imperija dar įmanoma? Ar įmanoma atgaivinti tai, kas mirė prieš ketvirtį amžiaus? Ypač laikais, kai teritorijos dydis jau negarantuoja geresnio žmonių gyvenimo. Ir dar tuo metu, kai pasaulinės politikos svorio centrai aiškiai keičiasi, kai Rusija net santykiuose su Kinija nebėra svarbiausias tų dvišalių santykių dėmuo.

Jei jau prisiminėme Z. Brzezinskį, tai savo knygoje „Strateginės įžvalgos“ jis rašo, jog pirmiausia pati Rusija turi būti suinteresuota, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos nare. Todėl, kad į Vakarų demokratijų sistemą integruota Ukraina vėliau padėtų sueuropinti ir pačią Rusiją, taigi išspręstų dar caro Petro I pradėtą spręsti, bet taip ir nebaigtą uždavinį.

Kam to reikia Europai, aišku. Kam to reikia Ukrainai, irgi aišku. Bet ar to tikrai reikia Rusijai, ypač tokiai Rusijai, kuri yra valdoma žmonių, kurie savo žvilgsnį vis gręžia į praeitį, kai Maskva turėjo daugybę kolonijų?

Z. Brzezinskis labai paprastai atsako į šį klausimą. Pasaulis smarkiai pasikeitė po SSRS griūties ir keičiasi toliau. Jei sugrius dabartinė pasaulio tvarka, jau po dešimtmečio žemėje gali įsivyrauti chaosas. Kad taip neįvyktų, sako Z. Brzezinskis, pasauliui, įskaitant net Kiniją, reikia, kad jame liktų stipri ir norinti kištis į pasaulio reikalus Amerika. Taip pat pasauliui reikia stiprios Europos ir jos sąjungos su stipria JAV. Be to, Amerikos ir Europos sąjungai reikia sąjungos su demokratine Rusija ir demokratine Turkija.

Tik tokiu atveju pasaulis nepanirs į chaosą, kuriame grės visų karai su visais dėl vandens ir naftos laukų.

Taigi Rusija, kuri skelbia pergalę kovoje dėl Ukrainos, gali būti pasiekusi Piro pergalę. Ukrainos perėmimas trumpam laikui Rusijai ateity gali kainuoti prarastą Sibirą, kurį išsaugoti be civilizacinės Rusijos sąjungos su JAV ir Europa gali būti neįmanoma.

Vaizdžiai kalbant, Ukrainos atsisakymas pasirašyti Asociacijos sutartį su ES yra ne tik Ukrainos ir ne tik Lietuvos bei Europos, bet ir Rusijos pralaimėjimas. Pralaimėjimas, kurio V. Putino Rusija dar nesupranta ir net nenori suprasti.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...