captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ukraina vis dar kryžkelėje

Ketvirtadienį Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, jog „Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas kritikavo Ukrainą dėl to, kad ši atmetė planuojamą asociacijos sutartį“.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ketvirtadienį Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, jog „Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas kritikavo Ukrainą dėl to, kad ši atmetė planuojamą asociacijos sutartį“.

Anot „Deutschlandfunk“, „Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos politikas sakėsi įtariąs, jog prezidentas Viktoras Janukovyčius nenorįs pasirašyti sutarties būtent dėl spaudimo iš Rusijos. 

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle vis dėlto paragino Ukrainą priartėjimą prie Europos Sąjungos tęsti. Tuo metu pati Ukraina asociacijos sutarties atmetimą grindė savo saugumo interesais ir pareiškė, jog į būsimas derybas nori įtraukti Rusiją.

Anksčiau Ukrainos parlamentas nepritarė keliems įstatymo projektams, kurie būtų įgalinę opozicijos politikei J. Tymošenko suteikti medicinos pagalbą užsienyje, kaip to reikalauja Europos Sąjunga“.

Penktadienį tas pats Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, jog Europos Parlamento socialdemokratų frakcijos pirmininkas, austras  Hannesas Swoboda „laikiną asociacijos sutarties su Ukraina žlugimą įvardijo kaip smūgį Europos Sąjungos interesams, nes tuomi dingsta Europos įtaka Ukrainos ekonomikos ir teisinės valstybės plėtrai,

Tuo pačiu jis Rusijos prezidentui V. Putinui prikišo Ukrainos šantažavimą represinėmis priemonėmis, pvz., sustiprinant sienų kontrolę. H. Swoboda pridūrė, jog žengimas Rusijos link padidins visuomeninį ir politinį Ukrainos susiskaldymą.

Taip pat ir Vašingtono užsienio reikalų ministerija apgailestavo dėl Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus sprendimo. Kijevo vyriausybė jį pagrindė saugumo interesais ir kartu paskelbė plėsianti bendradarbiavimą su Rusija“.

Tiek iš Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ pranešimų. Tuo metu Magdeburgo dienraštis „Volksstimme“ rašė, jog „Ukraina nenori sutarties su Europos Sąjunga ir tuo priėmė istorinės reikšmės nutarimą. Kijevas išeina iš Vakarų aplinkos ir prisišvartuoja prie Maskvos“.

„Praėjusiomis savaitėmis ne tik Briuselio atstovai, bet ir Kremliaus vadovybė visomis priemonėmis bandė Ukrainą patraukti savo pusėn. Tai, kad rusams pasisekė, neturėtų labai stebinti. Blogi santykiai su Maskva Ukrainai kenkia labiau negu painūs ryšiai su Briuseliu.

Kremlius tiesiog turi daugiau ką pasiūlyti, ne tik apsirūpinimą nafta ateinančią žiemą. Užtat Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gali trintis rankas“, – rašė Rytų Vokietijos laikraštis.

Su šia nuomone sutiko ir Berlyne bei Hamburge leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“. Anot jo, „jeigu ženklai neklaidina, tai V. Putinas pasiekė svarbią etapo pergalę“. Toliau laikraštis dėstė taip:

„Ukraina savo taikia 2004 m. revoliucija prieš rinkimų rezultatų klastojimą ir korupciją išgyveno pavėlavusius 1989-uosius – pakilimą į pilietinę visuomenę. Šito pakilimo priešininkas, dabartinis prezidentas Viktoras Janukovyčius, greit pasijuto „brolio“ Putino taip stumiamas prie sienos, kad pats ėmė judėti Europos Sąjungos link.

Kitą savaitę bus pasirašoma kelių Rytų Europos valstybių asociacijos su Europos Sąjunga sutartis. Bet sunkiasvorė Ukraina čia, regis, neprisidės: jos valdžia ėmė žengti atgalios“, – teigė įtakingas Vokietijos laikraštis.

Pasak nemažiau įtakingo dienraščio „Frankfurter Allgeimeine“, „grasinimais, prekybos blokadomis ir „išsidirbinėjimais“ pasienyje Kijevo vyriausybei buvo parodyta, kad Rusija turi galimybę jau ir taip sunkumuose skęstančią Ukrainą įvaryti į valstybės bankrotą, jeigu ji pasirašytų sutartį su Europos Sąjunga“.  

„Ukraina pažeidžiama dar ir dėl to, kad ją valdo klika, kuriai asmeninė galia ir pelnas svarbiau už šalies likimą. Kijeve šeimininkaujančiųjų skundas, kad Europos Sąjunga nepasiūlė pakankamai priemonių iš Rusijos spaudimo kylantiems galimiems nuostoliams kompensuoti, yra įžūlus.

Visai nekreipiant dėmesio į tai, jog europiečiai Kijevą labai stipriai palaikė jam bandant atsipalaiduoti iš priklausomumo nuo Rusijos dujų, sunku pasitikėti režimu, kuris yra korumpuotas ir nesilaiko savo žodžio“, – rašė Frankfurto liberalų dienraštis.

Diuseldorfo dienraščio „Westdeutsche“ nuomone, „Kijeve po oranžinės revoliucijos vėl viršų paėmė senosios jėgos. Ir Rusija grasina ir vis neskrupulingiau primeta savo didžvalstybės interesus. Tai ne Europos Sąjungos kaltė. Ji negalėjo kitaip, kaip tik reikalauti baigti su selektyviu  teisminiu persekiojimu, kaip jis pasireiškė Julijos Tymošenko nuteisimu kalėjimo bausme. Ukrainoje mirė ištisos kartos viltys“, – baigė Diuseldorfo laikraštis.

Vienu atžvilgiu vis dėlto Europos Sąjungai galima kai ką prikišti, rašė Oldenburgo laikraštis „Nordwest-Zeitung“, ir būtent tai, kad „Ukrainos pavyzdys rodo, jog krizių krečiamas Vakarų aljansas masyviai neteko pritraukimo galios“ ir dalinai dėl to „šioje kovoje dėl galios laimėtoju dar kartą tapo įtakingasis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris sėkmingai kuria Eurazijos ekonomikos sąjungą“.  

Anot Rusijos verslo dienraščio „Komersant“, „daugelis Briuselio diplomatų turbūt manė, kad ligšiolinis prezidento V. Janukovyčiaus delsimas buvo tik šantažo bandymas tikslu išsimušti geresnes sąlygas. Tačiau, jo paties požiūriu, jo sprendimas yra visiškai logiškas“.

„Juk integracijos į Europos Sąjungą privalumai Ukrainoje pasijustų tik po daugelio metų, o minusai – tarkim, santykiuose su Maskva – pasireikštų iš karto“, – rašė Maskvos laikraštis.  

Ukrainos sostinės dienraščio „Segodnja“ požiūriu, Ukraina „tiesiog pavargo belaukdama Europos Sąjungos malonių. Todėl ji perėjo į puolimą. Europos Sąjunga, matyt, nepasirengusi Ukrainai padėti finansiškai, o Rusija vėlgi savo kaimynei grasina prekybos karais. Rezultatas tas, kad Kijevo vadovybė sustabdė pasiruošimus asociacijos sutarčiai. Užtat ji kviečia į trišalį pokalbį“.

Kitas Ukrainos sostinės laikraštis „Den“ rašė, kad „Ukraina tik paspaudė pauzės mygtuką. Tai atėjo netikėtu laiku, kadangi beveik tuo pat metu prezidentas V. Janukovyčius Vienoje pareiškė, kad Ukrainos integravimasis į Europos Sąjungą tęsis. Galutines išvadas bus galima daryti tik po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje. Tačiau atsakomybė dabar krenta visoms pusėms: vyriausybei, opozicijai ir Europos Sąjungai“.

Pasak Vienos dienraščio „Standard“, „asociacijos su Europos Sąjunga sutartyje numatyta įsipareigojimai rimtoms politikos, teisingumo ir ūkio reformoms. Tai būtų privertę prezidentą V. Janukovyčių atitinkamai prisiekti. Bet pati Europos Sąjunga nuo to jį apsaugojo, susiedama asociacijos sutartį su J. Tymošenko asmeniu“.

„Taip, tai buvo klaida, kad Briuselis Julijos Tymošenko paleidimą padarė sąlyga asociacijos sutarties įsigalėjimui“, – rašė ir Varšuvos „Rzeczpospolita“ bei pridūrė, jog „visi ženklai rodo, kad asociacijos sutartis su Ukraina kitą savaitę Vilniuje nebus pasirašyta. Dėl šito pralaimėjimo atsakomybė pirmiausia krenta patiems ukrainiečiams“.

„Per daugelį metų Kijeve trūko politinės valios įgyvendinti sudėtingas ūkio reformas, kurias Tarptautinis valiutos fondas siūlė. Dėl to Ukrainos ekonomika stovi ant bedugnės krašto ir nepajėgė apsiginti nuo Vladimiro Putino grasinamų blokadų. Šitas nykimo procesas dabar tik tęsis“, – nelinksmai prognozavo Lenkijos sostinės dienraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...