captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl jie tokie nuobodūs?

Jungtinėse Amerikos Valstijose, likus mažiau nei šimtui dienų iki prezidento rinkimų, ta kova suintensyvėjo, bet sykiu ji daug kam atrodo labai nuobodi. Dienraščio „New York Times“ apžvalgininkas Davidas Brooksas pabandė išsiaiškinti, kodėl taip yra. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, likus mažiau nei šimtui dienų iki prezidento rinkimų, ta kova suintensyvėjo, bet sykiu ji daug kam atrodo labai nuobodi. Dienraščio „New York Times“ apžvalgininkas Davidas Brooksas pabandė išsiaiškinti, kodėl taip yra.

Straipsnyje „Pati neįdomiausia kampanija“ jis rašė, kad visiškai sutinka su mintimi, kurią neseniai dienraštyje „Wall Street Journal“ išsakė kita apžvalgininkė Peggy Noonan. Būtent, anot jos, šita rinkimų kampanija „turės labai daug svarbių pasekmių, bet tuo pačiu metu ji yra neapsakomai neįdomi“.

Kodėl? Ogi tam yra net devynios priežastys, kurias D. Brooksas išvardija taip.

„Pirmiausia, intelektinė stagnacija. Šios varžybos tik dar sykį atrajoja tuos pačius ginčus, kuriuos girdime jau nuo 1964-ųjų. Mittas Romney vadina prezidentą Baracką Obamą didelio valstybės aparato kairiuoju liberalu, siekiančiu užslopinti verslą. B. Obama vadina M. Romney verslo korporacijų įrankiu, kuris nori iš senelės atimti sveikatos apsaugą. 

Antra, kokios nors intelektinės naujovės – nė kvapo. Anksčiau kandidatai savo kampanijas pradėdavo universitetuose ar tyrimų centruose pasakydami rimtas kalbas, kuriose išdėstydavo savo skirtingus požiūrius. Billas Clintonas buvo „naujasis demokratas“. George`as W. Bushas buvo „atjaučiantis konservatorius“. Dabar ideologinis klimatas sukalkėjo.

Trečia, daugiau dėmesio skiriama neinformuotiesiems. Prieš ketverius metus B. Obama pasakė rafinuotą pagrindinę kalbą rasės tema. M. Romney panašiai pasisakė apie religiją. Šiemet kandidatai nesijaučia turintys pasakyti didelių, reikšmingų kalbų.

Ketvirta, trūksta rimtų politinių pasiūlymų. Ar bet kada matėme rinkimų kovą su tokiu mažu programinių minčių skaičiumi? Prezidento B. Obamos pasiūlymai yra vidutinės, jei ne mažos, apimties senienų atnaujinimai, o M. Romney kampanija išvis apsieina beveik be jokių pasiūlymų.

Penkta, daug negatyvios aistros. Abi partijas labiau varo neapykanta negu meilė. Abi pusės skelbia, jog šalį ištiktų katastrofa, jeigu ją per ateinančius ketverius metus valdytų priešinga pusė. Nė viena pusė neturi daug pozityvaus entuziazmo sau pačiai.

Daugelis demokratų politikų mano, kad B. Obama į juos žiūri iš aukšto kaip į žemo lygio „aparatčikus“. Jis kartais  politiką laiko tarsi varginančia prievole jo paties kelyje į aukštumas. O respublikonai tokie šalti M. Romney atžvilgiu, kad jam sunku prisivilioti žmonių į savo kampanijos darbuotojų komandą.

Šešta, nėra jokios vykdymo strategijos. Idant išvengtų katastrofos, būsimasis prezidentas turės suburti daugumą iš abiejų partijų tam, kad būtų priimtas biudžetas ir sprendžiami kiti klausimai. Tai pareikalaus asmeninio įtikinėjimo ir ryšių mezgimo įgūdžių, kurių nei B. Obama, nei M. Romney neparodė. Poliarizuojančios, negatyvios taktikos, kurias abu kandidatai naudoja tam, kad laimėtų, neleis laimėtojui būti sėkmingam po savo pergalės.

Septinta, trumparegiškumas dėl didelių reklaminių biudžetų. Abi kampanijos įsitikinusios, kad didesni pinigai veda prie didesnio balsų skaičiaus. Jos taip pat mano, kad kuo daugiau priešininką neigiamai vaizduojančių reklamų, tuo daugiau neapsisprendusių rinkėjų bus galima pastumti norimon pusėn.

Tačiau nėra daug ženklų, kad šie nusistatymai teisingi. Šios kampanijos primena Pirmojo pasaulinio karo generolus. Jie manė, kad jeigu kokia nors taktika nesuveikia, tai reiškia, kad jos buvo taikoma per mažai – reikia jos dar daugiau.

Aštunta, technologija padaro rinkimų kampanijas kvailesnes. Išmanieji telefonai reiškia, kad varžovai gali atsakyti oponentams kas valandą ir kas minutę. Kampanijos pasiklysta revanšistinėse smulkmenose, kurios niekam už siauros politikos burbulo neįdomios.

Ir devinta, nesąžiningumas bukina ir stulbina. Kiekviena pusė kaltina kitą melavimu, tačiau video klipai televizijoje ir internete tokie triukšmingi, kad atsiranda patikimumo vakuumas, tų reklamų negalima imti rimtai.

Čia ir slypi paradoksas. Rinkimų kampanijoms tampant vis rafinuotesnėms, jos visos ima atrodyti vienodesnės, mažiau efektyvios ir be galo ir be krašto varginančios, tiesiog migdančios“, – baigė savo rašinį konservatyvus apžvalgininkas D. Brooksas šiaip jau kairiuosius liberalus palaikančiame „New York Times“.   

Apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...