captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Klimato kaitos padariniai sunkiai valdomi

Kai į kasdienybę įsiterpia baisi tragedija, net už devynių jūrų marių, kas šiame interneto ir globalizacijos amžiuje jau nebereiškia esminio atskyrimo, gyvenimo trapumas išryškėja iš naujo. Štai kelios ištraukos iš savaitės pradžios laikraščių.

Kai į kasdienybę įsiterpia baisi tragedija, net už devynių jūrų marių, kas šiame interneto ir globalizacijos amžiuje jau nebereiškia esminio atskyrimo, gyvenimo trapumas išryškėja iš naujo. Štai kelios ištraukos iš savaitės pradžios laikraščių. 

„Šiandien šv. Martynas“, – pirmadienį rašė Braunšveigo „Zeitungas“ ir priminė seną vokiečių paprotį, kad nuo tos dienos „vėl karaliauja keptos žąsys. Šiandien pragysta vaikai ir mosikuoja žibintais. Gražu, ar ne? Taip, tradicijos tai kažkas puikaus.

Šiandien šv. Martynas, net ir Filipinuose. Daugiau nei trys ketvirtadaliai gyventojų ten katalikai. Užtat jie žino Martyno legendą – apie šventąjį, kuris šaltą žiemą savo apsiaustu dalijosi su elgeta.

Šiemet per šv. Martyną Filipinuose trūksta 1,2 milijonus apsiaustų. Ten tiek žmonių pateko į bėdą, kadangi siaubingas taifūnas jiems išplėšė iš po kojų žemę. Dėl to vien paltai čia jiems nepadės. Reikia skambančių monetų, nors tai ir skambėtų niekingai.

Tačiau šv. Martynas ir tai numatė, ir jei kalbame apie gailestingą pagalbą, tai kiekviena diena turėtų būti šv. Martyno“, – rašė Braunšveigo „Zeitungas“.
Pasak Drezdeno „Sächsische Zeitungo“, „drąsina tai, kad pagalbos organizacijos pasauliniu mastu užvedė savo mašinas, renka aukas ir į katastrofos regionus siunčia pagalbininkus. Tuo tarpu politikos užsiangažavimas tik pusinis. Tai, kad Europos Komisija siūlo tris milijonus, o Vokietijos federacinė vyriausybė – 500 tūkstančių eurų, tėra tik našlės skatikai“, – rašė Saksonijos laikraštis.

Anot Berlyne ir Hamburge leidžiamo dienraščio „Welt“, „taifūnas „Haiyan“ buvo vienas stipriausių bet kada išmatuotų. Žmonėms sunku tokiems dalykams kaip nors pasipriešinti, net matavimo technika jiems  negali užkirsti kelio.

Duomenys iš palydovų padeda apskaičiuoti vėjo stiprumą, bet kas iš to, kad niokojimą galima stebėti, tačiau nesugebant jo pristabdyti ir užkirsti nelaimei kelio. Žmogiškoji egzistencija gamtos šėlsmo akivaizdoje pasirodo labai jau trapi“, – rašė nacionalinis Vokietijos dienraštis.

O vietos dienraštis „Mannheimer Morgen“ pažymėjo, kad „euro ir ūkio krizės laikais klimato saugojimo entuziazmas ženkliai sumažėjo. Bet „pagaliau juk viskas sukasi apie išlikimą“, – sakė buvęs JT generalinis sekretorius Kofis Annanas Varšuvoje prasidėjusios Klimato konferencijos proga.

Tūkstančiams filipiniečių šitas sakinys kuo dramatiškiausiai pasitvirtino. Dabar Lenkijoje atsivėrė galimybė veikti išvien ir pagaliau pagimdyti pasaulinę klimato sutartį – tam, kad tokie kraupūs vaizdai taptų ne taisykle, o  tik didele išimtimi“, – rašė Manheimo laikraštis.
Pasak Buenos Airių laikraščio „Nacion“, „klimato derybos tokios sudėtingos dėl takoskyros tarp pramoninių ir besivystančių šalių ir dėl to, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, vienos iš didžiausiųjų klimato kenkėjų, nesilaiko Kioto protokolo. Tikėkimės, kad Varšuvoje žmonija ras kelią kaip išgelbėti planetą.

Jau pats laikas susivokti, jog globalaus masto aplinkosaugos problemos reikalauja ne tik globalių sprendimų ir bendrų pastangų, bet ir pasaulinių institucijų procesams sukontroliuoti“, – rašė Argentinos sostinės laikraštis.

Strasbūro dienraščio „Dernieres Nouvelles d‘Alsace“  nuomone, „turėtų įvykti stebuklas, kad didžiosios ūkio galybės ir konkuruojančios besivystančios šalys suvaldytų savo ekonominius instinktus. Jos pirmiausia siekia ūkio augimo ir priklauso nuo iškastinės energijos. O rinkos specialiai gamta nesidomi.

Čia Prancūzijos pavyzdys pamokantis. Mūsų šalyje sunku įvesti ekologinį mokestį sunkvežimiams. Krizėje pinigų reikia kitur“, – rašė Elzaso sostinės  laikraštis.

Romos dienraštis „Repubblica“ pažymėjo, jog „taifūnas „Haiyan“ nėra vienatinis atvejis. Ekstremalus klimatas jau tapo realybe. Taifūnas pietryčių Azijoje aiškus signalas mums. Tikėtis vien  normalių, įprastinių orų jau nebegalima. Todėl ir yra dėl ko sielotis.

Bet tai juk ne staigmena: jau prieš ketverius metus Jungtinės Tautos paskelbė pranešimą, pasak kurio ateinantieji metai ir dešimtmečiai sudarys „ekstremalių reiškinių laikotarpį“, – priminė Italijos sostinės dienraštis.

Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ įspėjo, jog „kartu su nuo katastrofos gelbėjimo parama reikės priimti ir korupcijos bei išeikvojimo atvejus, nes alternatyva – nieko nepadėti – būtų dar blogesnė. O ilgesnės trukmės parama – sudėtingas dalykas, nes rizikuojama sukurti platesnę korupcijos ir išmokto bejėgiškumo kultūrą.

Prekyba, žiūrint iš ilgesnės distancijos, yra saugesnis kelias į gerovę ir plėtrą“, – rašė Švedijos laikraštis.

Tai vis – ir tik kai kurie – balsai iš pirmadienio spaudos. O antradienį dar daugiau komentarų, ir štai tik vienas kitas vokiškas. Regioninis dienraštis „Weser-Kurier“ priminė, kad nors „klimato kaitos negalima sieti tik su vienu, kad ir labai sunkias pasekmes turinčiu įvykiu, vis dėlto dauguma mokslininkų neabejoja, kad tai žmogaus veiklos išdava“. 

Pasak dienraščio „Rheinpfalz“, net jei dabar „tik 98-iais, o ne 100-u  procentų tikra, kad klimato kaitą sukelia žmogiški veiksmai, žmogus, jei jis yra protinga būtybė, turi daryti viską, kad tokie scenarijai kaip Filipinų suniokojimas ar dar baisesni, kai ištisi milijoniniai miestai atsiduria po vandeniu, nevirstų tikrove“.

Dienraščio „Neue Osnabrücker“ nuomone, „negali būti, jog tik dėl faktinės padėties neaiškumų pasaulio vyriausybės vis dar nesusivienija dėl bendrų, įpareigojančių žingsnių mažinant anglies dvideginio išmetimą. Greičiausiai valstybių politiniai interesai trukdo susivienijimui kovoje su klimato kaita.

Ogi tikrovė ta, kad klimato saugojimo užduotys ir ekonominiai interesai visai neturėtų tarpusavy kirstis. Juk aplinkai draugiškos technologijos siūlo tyrimų potencialą ir kuria darbo vietas.

Ko ligi šiol trūko, tai drąsos – drąsos imtis bendro darbo ir neužsidaryti siaurame mąstyme, kuris neperžengia valstybių sienų. Bet ar delegatai Varšuvoje tos drąsos savyje atras?“, – klausė Osnabriuko laikraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...