captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžiojo aštuoneto susitikimas – nepasisekė

Sekmadienį JAV pasibaigęs aštuonių galingiausiųjų pramonės valstybių „G-8“ susitikimas pagiriančių žodžių pasaulio spaudoje beveik nesulaukė. „Daugiau darbo vietų, daugiau augimo, daugiau taupymo, į valstybių biudžetus įvesti tvarką – tai geros idėjos, dėl kurių sugebėta susitarti“, – ironiškai rašė Hanoverio dienraštis „Neue Presse“.

Sekmadienį JAV pasibaigęs aštuonių galingiausiųjų pramonės valstybių „G-8“ susitikimas pagiriančių žodžių pasaulio spaudoje beveik nesulaukė. „Daugiau darbo vietų, daugiau augimo, daugiau taupymo, į valstybių biudžetus įvesti tvarką – tai geros idėjos, dėl kurių sugebėta susitarti“, – ironiškai rašė Hanoverio dienraštis „Neue Presse“.

Kodėl „ironiškai“? Ogi dėl to, jog neaišku, kaip visus šiuos tikslus pasiekti kartu, jie daug kam atrodo tarpusavy prieštaraujantys. Kaip tas pats Hanoverio laikraštis tęsė: „baigiamojo dokumento prasmė vienareikšmiška: norima kiekvienam įtikti, bet svarbiausia – nesiginčyti!“  

Panašiai rašė ir kitas šiaurinės Vokietijos dienraštis „Neue Osnabr ücker “: „euro krizė, Iranas, Sirijos konfliktas, Afganistanas – konkrečių nutarimų po šio susitikimo vargu ar užčiuopsi. Tuo šis susitikimas ir parodė, jog galingiesiems būdingas vienas dalykas – jie beveik nieko neišgali“.

Pietvakarių Vokietijos laikraštis „Schwäbische“ irgi teigė, jog „aštuonių didelių pramonės valstybių ir vyriausybių vadovai per savo susitikimą tikrąsias problemas nustūmė į šoną, o savo nesutarimus dėl skolų krizės išsprendimo užglaistė diplomatiškomis, nieko nesakančiomis frazėmis“.

Berlyno „Tageszeitungo“ nuomone, „tai, ką Jungtinių Valstijų prezidentas B. Obama, Prancūzijos prezidentas F. Hollande‘as ir Vokietijos kanclerė A. Merkel didžiojo aštuoneto susitikime išgavo, neverta popieriaus, kuriame tai surašyta. Banalybės ir kompromisinės formulės turėjo uždengti faktą, kad jie absoliučiai jokiu svarbiu klausimu nesutaria“.

Didžiojo aštuoneto konferencijos rezultatą neigiamai vertino ne tik Vokietijos laikraščiai. Štai pasak Bulgarijos sostinės dienraščio „Sega“, „debatuose apie globaliosios ekonomikos ateitį valstybių vadovai išties kalbėjo ne vienas su kitu, o kiekvienas atskirai tik savo rinkėjams. Bendrame pabaigos dokumente tikrai nerasi protingo sprendimo.

Didžiausius ginčus, rodos, kėlė klausimas, kuris raktinis žodis turėtų eiti pirmas. Laimėjo „augimas“. Vadinasi, dabar kalbėsime apie „augimą ir stabilumą“, o ne apie „stabilumą ir augimą“, – ironizavo Sofijos laikraštis.

Čekijos sostinės dienraščio „Lidove Noviny“ žodžiais tariant, „kanclerė Angela Merkel susitikimo „G-8“ pabaigoje teigė, kad tarp Vokietijos ir Prancūzijos nesą jokio ginčo klausimu: augti ar taupyti?“. Anot laikraščio, „kas Europoje atrodo kaip nesutarimas tarp Vokietijos ir Prancūzijos, Kemp Deivide atrodė kaip Angelos Merkel izoliavimas: Merkel prieš likusįjį pasaulį.

Juk B. Obama sakė tą patį, kaip ir F. Hollande‘as: reikia ne taupyti, reikia finansuoti augimą“, – teigė Prahos dienraštis.  

Su šia nuomone sutiko ir Briuselio dienraštis „Soir“: „savo raginimuose Europai labiau palaikyti augimą Amerikos prezidentas B. Obama tik ką sulaukė François Hollande‘o asmenyje idealų partnerį“.

Maskvos dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ irgi rašė, jog „pripažindami, kad kelias iš krizės negali visoms šalims būti vienas ir tas pats, vadovaujantieji grupės „G-8“ politikai užantspaudavo kanclerės A. Merkel politikos žlugimą“.


Anot Kopenhagos dienraščio „Politiken“, „Vokietijos kanclerė yra svarbiausia atstovė požiūrio, jog nebėra prasmės augimą finansuoti dar gausesniais kreditais. Tačiau politikai kaip B. Obama ir F. Hollande‘as pagrįstai nurodo, jog nėra ir prasmės šitaip giliai pjauti, kad ligonis numirtų ir kad ištisa karta žmonių prarastų sąlytį su darbo rinka.

Taigi reikia investuoti į užimtumą, į švietimą ir į aplinkos apsaugos technologijas, kartu vykdant ir didžiąsias reformas“.

Toronto dienraštis „Globe and Mail“ priminė, jog „naujasis Prancūzijos prezidentas F. Hollande‘as dar vis rinkimų kovos įkarštyje, nes kitą mėnesį jam bus parlamento rinkimai. O pliekti taupymo planus – rinkėjams tai patinka, kaip gali paliudyti ir kelios radikalios graikų partijos, ir pats F. Hollande‘as.

Tačiau Prancūzijos prezidentas neapsieis be solidžios ūkio politikos. Jei spręsime pagal tam tikrus rodiklius, tai Prancūzijai einasi dar blogiau negu dažnai kritikuojamai Italijai. Prancūzija tampa vis mažiau konkurencinga“.
 

Nyderlandų dienraštis „Telegraaf“ – vienas iš nedaugelio, palaikančių kanclerės A. Merkel nuomonę, kad „išeitį iš finansų krizės, kurią pasaulis kenčia jau ketverius metus, galima rasti tik išsitenkant po bendra antklode. Tuo metu B. Obama gali gražiai pašnekėti. Kadangi doleris turi rezervinės valiutos statusą, amerikiečiai gali pinigų spausdinimu įpumpuoti kiek nori dolerių į ekonomiką.

Už amerikietišką stimuliavimo politiką likęs pasaulis sumoka automatiškai. Reikia tikėtis, kad A. Merkel ir toliau bus ištverminga ir kovos už finansiškai solidžių ekonomikų, kaip Vokietija ir Nyderlandai, interesus“, – rašė Amsterdamo dienraštis.

Nuo savęs pridursime, kad šiuo keliu bando eiti ir dabartinė Lietuvos vyriausybė. Tik visa bėda, kad tą nedidelę paklodę į savo pusę pernelyg tempia tie, kurie jau ir taip gerai apsikloję. Jeigu, nedidinant biudžeto, pajamos ir išlaidos būtų lygiau paskirstytos, pinigų daugiau neatsirastų, bet būtų lengviau ištverti sunkmetį ir mažiau pagrindo keikti valdančiuosius.

Apžvalga skaityta per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...