captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Slaptieji agentai – šio rudens gėrybės?

Tai, kad amerikiečiai – ir ne tik jie – klausosi ne tik priešų, bet ir draugų, ir ne tik valstybės vyrų bei moterų, bet ir eilinių žmonių privačių pokalbių, tapo kone pagrindinė pasaulio viešumos ir žiniasklaidos tema. Tai – tik keli būdingesni pasisakymai iš didžiulės jų gausos per pastarąsias kelias dienas.  
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Tai, kad amerikiečiai – ir ne tik jie – klausosi ne tik priešų, bet ir draugų, ir ne tik valstybės vyrų bei moterų, bet ir eilinių žmonių privačių pokalbių, tapo kone pagrindinė pasaulio viešumos ir žiniasklaidos tema. Tai – tik keli būdingesni pasisakymai iš didžiulės jų gausos per pastarąsias kelias dienas.   

Oslo dienraštis „Dagavisen“ priminė, jog „savaitraščiui „Spiegel“ atskleidus, jog milijonai vokiečių buvo šnipinėjami, Angela Merkel tylėjo. Kai išaiškėjo, jog buvo klausomasi ir jos telefono, ji negalėjo nereaguoti. Dabar vėl įsijungė ir Edwardas Snowdenas – jis norėtų vokiečiams padėti tiriant prieš juos nutaikytą šnipinėjimą“.

Toliau Norvegijos sostinės dienraštis rašė, jog, „gerai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama perėmė špionažo programą iš savo pirmtako George`o Busho. Tačiau Nobelio taikos premijos laureatas ir pats aktyviai ją plėtojo: jo vyriausybė atsakinga už daugiau negu vieną telefoninio šnipinėjimo išpuolį.  

Bus įdomu stebėti, kaip politiniai pasaulio vadovai laikysis dabar. Jeigu jie į savo Amerikos adresu reiškiamą kritiką žiūri rimtai, galėtų tai įrodyti, pareikalaudami, kad Jungtinės Valstijos nutrauktų prieš E. Snowdeną užvestą bylą“, – teigė Oslo dienraštis.

Vadinasi, Norvegijos laikraštis palaiko ne tik mintį, kad Amerika turi teisę šnipinėti, bet ir nuomonę, kad tie, kurie Ameriką dėl to kritikuoja, turėtų, būdami nuoseklūs, ginti ir tą šnipinėjimo faktą atskleidusį E. Snowdeną. 

Jeigu E. Snowdentas atvyktų į Vokietiją, ar jos vyriausybė tada atsisakytų išduotį jį Amerikai? Taip klausė Berlyno dienraštis „Tageszeitung“ ir atsakė taip: „Jeigu E. Snowdenas ryte žurnalistams kalbės vyriausybės spaudos konferencijoje, o vakare pasirodys visose paeiliui pokalbių laidose, tai jis greit virs „mūsų Snowdenu“, kurį vyriausybė galėtų išduoti tik morališkai visiškai susikompromituodama. 

A. Merkel, atsisakydama taip daryti, galėtų nesunkiai signalizuoti, kad Vokietija nėra Jungtnių Amerikos Valstijų pudelis. O JAV? Jos garsiai protestuotų, viduje bambėtų ir vis tiek žinotų, kad poniai A. Merkel, po ilgamečio jos sekimo, reikia pripažinti teisę į šiokį tokį revanšą. 

Tokia kanclerė A. Merkel, į kurią pasaulyje dar žiūrima rimtai, Jungtinėms Valstijoms juk būtų naudingesnė už apkvailintą marionetę“, – rašė Berlyno kairiųjų laikraštis.

Pasak Pietų Vokietijos dienraščio „Süddeutsche“, jeigu Vokietija E. Snowdeną priimtų ir po to jo neišduotų amerikiečiams, ji pasiųstų jiems nedviprasmišką žinią, kad „Jūs nesate teisinė valstybė, mes teisiškai nebendradarbiausime, mes smerkiame jūsų saugumo politikos metodus.

O Jungtinių Amerikos Valstijų atsakymą vokiečiams irgi galima numatyti: „Jūs nebesate bendradarbiavimo partneris, saugumo politikos atžvilgiu esate naivūs ir iš jūsų, kaip sąjungininku, maža naudos.  O tai turės pasekmių žvalgybos ir gynybos institutų bendradarbiavimui ir apskritai dvišaliams santykiams“.

Taigi E. Snowdeno atvejis reikalauja didžiulės reikšmės politinio apsisprendimo – su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ar prieš jas? Po visų istorijos patyrimų, pagal visus saugumo politikos interesus ir pagal visą politinį išmintingumą atsakymas į šį klausimą neturėtų būti sunkus“, – teigė Miunchene leidžiamas dienraštis.

Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“ rašė, jog į antradienį Vašingtone planuojamą susitarimą dėl šnipinėjimo sustabdymo abi pusės – Amerika ir Vokietija – „gali įrašyti ką tik nori. Niekas netikės, kad šventų priesaikų bus laikomasi. Ir, žinoma, teisingai. Juk aukšto lygio  išsivysčiusių pramonės šalių ekonomikoje kitų šalių varžovų sekimas seniai yra tvirta globalinės konkurencijos dalis.

Tai ką tik vėl patvirtino Vokietijos konstitucijos saugojimo viršininkas. Ta proga jis skundėsi apie beveik beviltišką kovą su ekonomikos šnipais iš Kinijos, Rusijos, na ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Beje, B. Obama dar prieš kelias dienas leido suprasti, kad slaptosios amerikiečių tarnybos naudojamos tik saugumo tikslais. Girdi, Nacionalinė saugumo agentūra neužsiima šnipinėjimu ūkio srityje. Čia jis, matyt, suklydo“, – ironiškai rašė Vokietijos nacionalinis laikraštis.

 Diuseldorfe leidžiamas verslo dienraštis „Handelsblatt“ teigė, jog susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl špionažo ribojimo „galima pasirašyti tik tada, jei jis ne tik apsaugo piliečius ir svarbiuosius politikus,  bet ir aiškiai uždraudžia šnipinėjimą ūkio srityje.

Vokietijos vyriausybė turi prisiimti atsakomybę už vokiečių firmas. Saugoti jas nuo šnipinėjimo yra svarbiau nei atsižvelgti į kai kuriuos sąjungininko, Jungtinių Amerikos Valstijų, interesus“, – griežtai tarė Vokietijos verslo laikraštis.

Pasak dienraščio „Neue Osnabrücker“, „amerikiečiams atsisakyti šniukštinėjimo po Vokietijos  pramonės gigantus reikštų žengti didelį, bet  būtiną, žingsnį. Tačiau pasitikėjimas, kad Jungtinės Amerikos Valstijos susitarimo laikysis, kol kas jau išsemtas. Todėl reikia veiksmingos kontrolės, kurią gali suteikti tik priešakinė vokiečių technologija“, – teigė Osnabriuko dienraštis, tarsi duodamas suprasti, kad nuo amerikiečių šnipinėjimo gali apsaugoti tik vokiečių šnipinėjimas.

Kai kurių dienraščio „Washington Post“ bendradarbių nuomone,  “šiuo tarpu gyvename pasaulyje po E. Snowdeno, reikalaujančiame kitų taisyklių informacijos rinkimui. Vis dėlto tarptautinis rėminis susitarimas dėl špionažo sunkiai įsivaizduojamas, nes toks susitarimas savaime prileistų kitų valstybių įstatymų pažeidimą“.

Pasak Amsterdamo dienraščio „Trouw“, „politikos užduotis yra parodyti slaptosioms tarnyboms ribas, kad jos nesielgtų taip kaip ligšiol. Kadangi savo piliečius jos laiko pavojumi valstybei, o ne atvirkščiai, jos visada sudaro potencialią grėsmę demokratijai, kurią pretenduoja saugoti.

Ši įžvalga nei nauja, nei revoliucinė. Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius Frankas Churchas jau 1975 m. palygino slaptąsias tarnybas su „pašėlusiais drambliais“. Dabar atėjo laikas tuos dramblius kažkaip suvaldyti: B. Obama, yes you can“, – rašė Nyderlandų laikraštis.

O Varšuvos „Gazeta Wyborcza“ teigė, jog „Jungtinės Amerikos Valstijos

turėtų tokį susitarimą pasirašyti su visa Europos Sąjunga. Apsauga nuo šnipinėjimo turėtų būti suteikta visiems Europos Sąjungos, o ne tik didžiųjų jos šalių narių, piliečiams“.

Danijos dienraštis „Jyllands–Posten“ reiškė nuomonę, kad „žvalgybų veikla išsitenka nacionalinėje kompetencijoje ir netinka dideliam duomenų apsikeitimui. Būtų naivu manyti, kad net draugiškai nusiteikusios šalys viena kitos nestebi ir neseka.

Be to, „Wikileaks“ atvejis parodė, kad ne visos paviešintos istorijos po to pasitvirtina kaip teisingos“, – rašė Orhuso Danijoje laikraštis.

Vienos dienraštis „Standard“ teigė, jog pačių vokiečių, taip pat ir britų bei prancūzų slaptųjų tarnybų šnipinėjimo veiklos akivaizdoje „nusišluostyti į amerikiečius yra pigu. Kiekviena šalis turėtų išsišluoti savo slaptosios tarnybos kiemą. Tai minimumas, ko demokratinės vyriausybės savo piliečiams skolingos“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis.

 Anot Australijos dienraščio „Sydney Morning Herald“, „JAV slaptųjų tarnybų veikimo nuotolis pastoviai didėja, bet efektyvumas – ne. Nacionalinė saugumo taryba užregistruoja kiekvieną klavišo paspaudimą ir kiekvieną pokalbį tik dėl to, kad tai įstengia.

Tuo Amerika rodo ne tik techninių gebėjimų perviršį, bet ir politinės išminties deficitą“, – rašė Sidnėjaus laikraštis.

 Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...