captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ne itin sėkminga galimo naujo JAV prezidento kelionės Europon pradžia

Trečiadienį Mittas Romney pradėjo savo pirmąją kelionę į Europą kaip respublikonų kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus. Jo pirmasis sustojimas – Londone ketvirtadienį. Tuo ypač džiaugėsi konservatyvios pakraipos dienraštis „Daily Telegraph“. Jis vylėsi, kad M. Romney laimėjus, Britanijos ekonomika turi šansų sustiprėti.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Trečiadienį Mittas Romney pradėjo savo pirmąją kelionę į Europą kaip respublikonų kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus. Jo pirmasis sustojimas – Londone ketvirtadienį. Tuo ypač džiaugėsi konservatyvios pakraipos dienraštis „Daily Telegraph“. Jis vylėsi, kad M. Romney laimėjus, Britanijos ekonomika turi šansų sustiprėti.

Laikraščio redaktoriai rašė: „tomis praeities dienomis, kai liberalai demokratai atvirai agituodavo už prisijungimą prie euro, jie be paliovos mums primindavo, jog 60 procentų Didžiosios Britanijos eksporto keliauja į Europą“.

„Keistu būdu jiems tai atrodė geras dalykas. Tačiau plintančiai euro zonos krizei ėmus net ir Jungtinėje Karalystėje kelti nuosmukį, kas dar gali abejoti, jog mūsų susisiejimas su leisgyvėmis žemyno ekonomikomis yra  pažeidžiamumas, kurį reikia mažinti.

Laimei, žmogus, siekiantis vadovauti šaliai, kuri vis dar yra vienintelė pasaulio supergalybė – ir, beje, kurios ūkis vis dar auga – Londone susitiks su Davidu Cameronu.

Mittas Romney, respublikonų kandidatas į prezidentus, atstovauja tai  amerikiečių politinei tradicijai, kuri instinktyviai vertina Atlanto santarvę, paremtą ypač artima partneryste su Britanija. Jeigu prezidentui B. Obamai reikėjo valdymo patirties, kad įžvelgtų Britanijos, kaip sąjungininkės, vertę, ponas M. Romney tuo įsitikinęs jau dabar.  

Jeigu lapkritį jis laimės Baltuosius rūmus, jo pagrindinis tikslas bus garantuoti Amerikos, kaip didžiausios pasaulio ekonominės jėgainės,  statusą. M. Romney akivaizdus noras stiprinti Britanijos ir Amerikos partnerystę čia būtų gyvybiškai svarbi galimybė.

Jeigu mūsų ekonomika atgis, tai bus eksporto varomas atsigavimas, o tai reiškia, kad stipriai paaugs mūsų pramoninės gamybos sektorius. Nevyniojant žodžių į vatą, tai įvyks tik tuo atveju, jeigu atsitrauksime nuo Europos ir pasvirsime į Jungtines Valstijas, taip pat ir į klestinčias Rytų Azijos rinkas.

Britanija turi globalinį kalbinių, kultūrinių ir istorinių ryšių tinklą. Tai, kad M. Romney pasirinko Londoną kaip pirmąjį savo užsienio kelionės sustojimą punktą,  patvirtina šį teiginį. Tik turėtume neužmiršti, kad Britanijos horizontas yra globalus ir kad mūsų ekonominė priklausomybė nuo Europos šiuo metu yra veikiau silpnybė negu stiprybė“, – rašė Londono pagrindinio konservatyvaus dienraščio redaktoriai. 

Bet ne visi jo bendradarbiai pūtė į tą pačią dūdą. Tai vienas gero laikraščio požymių.

Štai tame pačiame „Daily Telegraph“ numeryje šio britų laikraščio korespondentas Vašingtone ir kitur užsienyje Alexas Spillius paskelbė komentarą „Jeigu Mittas Romney mūsų nemėgsta, tai neturėtų mūsų jaudinti“. 

Jame jis atkreipė dėmesį į Mitto Romney pokalbį su televizijos kanalu NBC, per kurį amerikiečių politikas „suabejojo Britanijos pasiruošimu olimpiadai“.

Šitokie pareiškimai „yra keistas būdas tiesti tiltus su šalimi, kuri, kaip sakė M. Romney, vėl turinti tapti Jungtinių Valstijų sąjungininke tarsi susieta per bambagyslę. Ir tai keistas būdas parodyti tas mokėjimo įtikinėti savybes, kurių laisvojo pasaulio vadovui reikia“. 

Tada A. Spillius paaiškino, jog M. Romneyo protėviai kadaise gyveno Liverpulyje. „Jie ieškojo laimės ir ją rado, taip pat ir laisvę praktikuoti savo mormoniškąjį tikėjimą – kitoje didžiosios balos pusėje. Jo žmona Ann turi velsietiškų šaknų“.    

Tačiau „tai, kad jis abejojo britų sugebėjimu džiaugtis žaidynėmis, tik rodo, kaip mažai jis supranta savo protėvių žemę. Jei jis turėtų bent šiek tiek įžvalgos į britų psichiką, tai žinotų, kad nors ir kiek mes bambėtume ir inkštume prieš žaidynes, joms prasidėjus džiūgausime ir sirgsime už savo žaidėjus su tuo entuziazmu, kurio jie nusipelno.  Mes dejuojame, o paskui šypsomės – toks jau mūsų būdas“.

Toliau A. Spillius dėstė, kad jis daug sykių girdėjo standartinę M. Romney kalbą, kurioje jis „nuolatos kritikuoja Europą – žinoma, tai šią akimirką nesunku, bet Europa šiuo atveju apima ir mus“.

„Tačiau nė karto negirdėjau jo pagiriant Britaniją ar aukštinant tą ypatingą sąsają, kurią jis dabar pavėluotai liaupsina. M. Romney net pakartojo savo priešišką nusistatymą Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos atžvilgiu prieš vykdamas į mūsų šalį, kur, girdi, tamsuoliški vietiniai žmonės geltonais dantimis praleidžia pusę savo gyvenimo ligoninių laukiamuosiuose, kai jis pats, kaip Masačusetso valstijos gubernatorius, bandė įvesti tą visuotinį priėjimą prie gydymo paslaugų, kurį gyventojai jau turi.

[...] Ir nors M. Romneys sakė sieksiąs „atgaivinti“ transatlantinius ryšius, nieko labai blogo su jais šiuo metu nėra, kaip rodė ir praėjusios vasaros džiugesio kupinas B. Obamos vizitas.

Aišku, dabartinis JAV prezidentas kiek mažiau žavisi tradiciniais sąjungininkais negu žavėjosi jo pirmtakai, bet tai atspindi ir jo egzotišką kilmę bei auklėjimą, ne tik jo šalies kintančius interesus.

O M. Romney yra visų pirma pragmatikas ir verslininkas. Būdamas prezidentu jis pirmiausiai žiūrės Amerikos interesų, kaip ir tas žmogus, kurį jis mėgins įveikti lapkričio mėnesį. Britanija tada gal ir neatrodys tokia svarbi“, – baigė savo straipsnį dienraštyje „Daily Telegraph“ jo korespondentas Vašingtone Alexas Spillius.

Čia dar gana švelnus M. Romney „patapšnojimas“ palyginus su tais, kuriais penktadienį prapliupo Londono bulvarinė, taip pat ir kairioji spauda, kritikuodama šio kandidato į JAV prezidentus tikrus ar tariamus „nusišnekėjimus“, kurių išties buvo ne vienas.

Jam prikišama taip pat bet kokio asmeninio žavesio ar politinio guvumo stoka.

Pasak Kopenhagos dienraščio „Berlingske Tidende“, „kaip svečias Londono olimpiados atidaryme M. Romney pradeda savo užsienio politikos kelionę. Šimtą dienų prieš rinkimus Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės dar nepakankamai gerai susipažinę su jo įsitikinimais šiuo atžvilgiu.

Jei M. Romney rinkimus laimėtų, jis tikriausiai tęstų dabartinę Jungtinių Amerikos Valstijų politikos kryptį inteligentišku galios panaudojimu. Tai reiškia minkštų ir kietų priemonių derinimą, propaguojant vertybes, bet ir  nesibaidant karinės stiprybės parodymo“.

Maskvos dienraštis „Nezavisimaja Gazeta“ atkreipė dėmesį į tai, kad M. Romney lankysis ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Lenkijoje bei Izraelyje. Jis ketina „užsitikrinti iš tų šalių kilusių JAV rinkėjų palankumą. Tuo tikslu jis norėtų pristatyti savo naują užsienio politikos programą, prie kurios priklauso ir per liberalios amerikiečių politikos Rusijos atžvilgiu revidavimas ir taip pat karinė operacija prieš Iraną.

Ko gero, įdomiausi M. Romney kelionės į užsienį momentai bus Lenkijoje ir Izraelyje. Tuomi jis tikisi savo pusėn palenkti tuos Amerikos ypač iš Izraelio kilusius ar su juo susijusius rinkėjus, kurie tradiciškai balsuoja už demokratus“, – rašė Maskvos nepriklausomas dienraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT Radiją.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close