captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Čekijos politikai nelabai įtikina savo tautiečių

Čekijoje aną penktadienį ir šeštadienį vyko parlamento rinkimai. Lietuvos žiniasklaida juos mažai stebėjo, nors jie svarbūs. Ne tik dėl to, jog, kaip pirmadienį rašė Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“, „jų rezultatai išreiškia didelį šalyje gyvenančių žmonių nusivylimą“, bet ir todėl, kad Čekija – ne vienintelė valstybė, kurios piliečiai nelabai žino, ką daryti.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Čekijoje aną penktadienį ir šeštadienį vyko parlamento rinkimai. Lietuvos žiniasklaida juos mažai stebėjo, nors jie svarbūs. Ne tik dėl to, jog, kaip pirmadienį rašė Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“, „jų rezultatai išreiškia didelį šalyje gyvenančių žmonių nusivylimą“, bet ir todėl, kad Čekija – ne vienintelė valstybė, kurios piliečiai nelabai žino, ką daryti.

Anot minėto „Tages-Anzeigerio“, Čekijos piliečių protestas nukreiptas ne vien tik prieš respublikos vadovybę. Ekonomiškai čekams sekasi ne per blogiausiai. O vis dėlto tik 59 proc. piliečių atrodė verta pabalsuoti. Iš tų, kurie ėjo prie urnų, daugiau nei 40 proc. pasisakė už partijas, kurios įsitvirtinusioms šalies jėgoms paskelbė kovą.

Palyginti stiprus milijardieriaus Andrejaus Babio įsteigto „Nepatenkintųjų piliečių sąjūdžio – ANO“ pasirodymas, taip pat ir betoninių komunistų sėkmė liudija apie pasitikėjimo krizės Čekijoje didžiulę apimtį“, – teigė Šveicarijos laikraštis.

Su šia nuomone sutiko ir Osnabriuko Vokietijoje dienraštis „Neue Osnabrücker“. Anot jo, „kai nepaisant didelių šalies problemų dalyvavimas rinkimuose nepasiekia nė 60 procentų, tai Čekijos valstybėje kažkas smirda. Apmaudas ir nežinojimas, ko griebtis –  didelis, po visų korupcijos aferų, pasiklausymo skandalų ir geležinės taupymo politikos.


Kamuolys dabar naujoko A. Babio aikštėje – to kandidato, kuris nenorą būti valdžioje iškėlė kaip pagrindinį savo programos punktą. Jo partija „Ano“ dabar negalės išsisukti iš atsakomybės. Kas skundžiasi dėl sąlygų, turi būti pasirengęs darbuotis dėl jų pagerinimo“, – teigė Osnabriukio laikraštis.

Pasak Čekijos kaimynės Slovakijos laikraščio „Sme“, „tai daugelio nusivylusių balsuotojų visoje Europoje mantra: ūkio krizės laikais politiką perimti turėtų sėkmingi bendrovių vadovai. Juk jie valstybę tvarkys taip pat gerai kaip ir savo firmas – bent taip viliasi juos rinkusieji.

Šituo būdu Andrejus Babis ir tapo tikruoju Čekijos rinkimų laimėtoju. Tačiau jis tuoj pat parodė, kad vadovauti firmai tai ne tas pats kaip vadovauti valstybei. Jau per kelias pirmąsias valandas jis turėjo savo partijos „ne“ dalyvavimui vyriausybėje pakeisti į „galbūt“.

O ir jam, milijardieriui, bus problema priprasti prie to, kad valstybės interesams turės leisti pirmauti prieš savo asmeniškus interesus. Tai tapo akivaizdu, kai šeštadienio vakarą nuskrido į savo liuksusinį restoraną Prancūzijos Žydrojoje pakrantėje tam, kad atsipūsų – ir tai tokiu laiku, kai nuo jo, A. Babio, priklauso sprendimas, kas Čekijoje bus vyriausybėje“, – rašė Bratislavos laikraštis.

O Bavarijos miesto Ingolštato laikraštis „Donau-Kurier“ teigė, jog „daugelį jo partijos „Ano“ rinkėjų vienija tyli viltis, kad milijardierius A. Babis turi tiek pinigų, kad jam nereikės pasipildyti kišenių iš valstybės fondų.

Tačiau kad tai gali būti fundamentali klaida, rodo žvilgsnis į Italiją. Ten Silvio Berlusconi juk įžiūrėjo valstybėje patikimą šaltinį savo paties užmojams finansuoti“, – rašė prie Dunojaus aukštupio leidžiamas Vokietijos laikraštis.

O kairėn linkęs Frankfurto dienraštis „Frankfurter Rundschau“ nurodė, jog „savo rinkimų kovoje A. Babis žadėjo, kad valstybę norėtų tvarkyti kaip įmonę. Tai baisu – ir dar baisiau, kad tiek daug rinkėjų tam pritarė“.

Daugelis pranešimų pabrėžė, kad nors daugiausia balsų surinko socialdemokratai, jie nesurinko daugumos, o tik truputį daugiau nei 20 proc., nors tikėjosi 30-ies. „Tai karti pergalė“, – sakė partijos pirmininkas Bohuslavas Sobotka ir teigė bandysiąs suformuoti mažumos vyriausybę.

Į antrą vietą įšoko A. Babio partija su bemaž 19 procentų balsų, o komunistai liko trečioje vietoje su beveik 15 procentų. Didelį pralaimėjimą patyrė dešiniosios partijos. Kaip tik dėl jų gretose kilusio slapto pasiklausymo skandalo ir reikėjo skelbti paankstintus rinkimus.  

Kaip rašė Karslruhės dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“, „priešlaikiniai rinkimai Čekijoje tvyrantį politinį chaosą greičiau padidino nei sumažino.  Parlamentui dar labiau susikaldžius, – dabar jam priklausys net septynios partijos –, vyriausybės sudarymas bus beveik neįmanomas.

Kairieji laimėtojai, socialdemokratai ir komunistai, patys vieni per silpni, kad sudarytų vyriausybę. O šnekos apie kokią nors didžiąją koaliciją netikroviškos. Milijardiejų A. Babį ir jo dešiniojo populizmo sąjūdį „Ano“,  perėmusį vadovaujančią poziciją iš tradicinių dešiniųjų, labai mažai kas jungia su kairiųjų partijoms, nors jis kadaise ir buvo komunistinio saugumo bendradarbis“, – teigė vakarinės Vokietijos dienraštis. 

Pasak Vienos dienraščio „Standard“, tikrasis rinkimų laimėtojas yra prezidentas Milošas Zemanas. Juk jam „rinkimų rezultatai su partijų landšafto susiskaldymu negalėjo būti geresni: dabar jis galės įtvirtinti savo siekiamą prezidentinį valdymą, nes parlamente nėra reikiamos daugumos, kuri valstybės galvai galėtų nurodyti aiškias taisykles ir terminus sudarant vyriausybę“.

Su šia Austrijos sostinės dienraščio nuomone sutiko ir Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“: „daugiausia naudos iš rinkimų rezultatų sulaukė prezidentas M. Zemanas. Jam dabar atsivėrė beveik neribotos politinio formavimo galimybės tam, kad parlamentinę demokratiją perkeistų į prezidentinę.“

Tačiau Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pastebėjo, kad nuo socialdemokratų partijos atskilusi Milošo Zemano asmeninė „Pilietinių teisių partija“ netgi „ir vėl nepateko į parlamentą, ji sulaukė net mažiau balsų už Piratų partiją.

Iki šiol M. Zemanas visada mielai primindavo, kad jis iš visų Čekijos politikų turi stipriausią mandatą, nes buvo didele balsų dauguma išrinktas tiesiogiai. Bet dabar šio argumento tikėtinumą M. Zemano oponentai turbūt užginčys, nurodydami, kad dauguma čekų, regis, nelabai palaiko savo prezidento politiką“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.

Žodžiu, Čekijoje dabar tikras politinis chaosas. Bet ir Lietuvoje, jei tuo atžvlgiu geriau, tai tik iš paviršiaus. O pietų Europoje – daug kur tas pats kaip ir Čekijoje, tik ekonomiškai dar blogiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...