captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ką girdi Dėdės Samo ausys?

„Ketvirtadienį Vokietijos pareigūnai išsikvietė JAV ambasadorių ir pareikalavo nuodugniai paaiškinti teiginius, kad Jungtinės Valstijos klausėsi kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono pokalbių. Ši galimybė Vokietijoje sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir atgaivino nemalonius Rytų Vokietijoje buvusio valstybės saugumo aparato prisiminimus“.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

„Ketvirtadienį Vokietijos pareigūnai išsikvietė JAV ambasadorių ir pareikalavo nuodugniai paaiškinti teiginius, kad Jungtinės Valstijos klausėsi kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono pokalbių. Ši galimybė Vokietijoje sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir atgaivino nemalonius Rytų Vokietijoje buvusio valstybės saugumo aparato prisiminimus“.

Taip penktadienį pranešė amerikiečių svetainė „Foreign Policy“ ir tesė: „trečiadienį A. Merkel paskambino prezidentui B. Obamai, pareiškė savo susirūpinimą dėl šių teiginių ir išgirdo pažadą, kad Jungtinės Valstijos nesiklauso jos skambučių ir nedarys to ateityje.

Tačiau šis užtikrinimas neatsakė į klausimą, ar Jungtinės Valstijos iš tiesų nesiklausė kanclerės pokalbių praeityje. A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas teigė, jog kanclerė „tokius dalykus laiko visiškai nepriimtinais. Tarp artimų draugų ir partnerių, kokiais Vokietijos federacinė respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos buvo ištisus dešimtmečius, neturėtų būti jokio slapto vyriausybės vadovo komunikacijų klausymosi“. 

Pasak Baltųjų Rūmų Vašingtone atstovo Jay`aus Carney, Jungtinės Valstijos „nesiklauso ir nesiklausys kanclerės telefoninių pokalbių“.

Tai – jau antras kartas per dvi paras, kada Amerikos prezidentas turėjo priimti Europos valstybės vadovo, įsiutusio dėl JAV slaptųjų tarnybų elgesio, skambutį. Savaitės pradžioje B. Obama turėjo aiškintis Prancūzijos prezidentui  Francois Hollande`ui po pranešimų, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra masiškai klausėsi Prancūzijos piliečių telefono skambučių“.

Anot Vokietijos miesto Kaselio dienraščio „Hessische Allgemeine“, „tai – labai delikatus, netgi skandalingas nusižengimas. Tai, kad Vašingtonas šiuos priekaištus greitai paneigė – tik diplomatinė rutina, kuri su teisybe nebūtinai turi ką bendro.

Greičiau jau pasitvirtina nuogąstavimai, jog po 2001 m. Rugsėjo 11–osios teroro išpuolių Jungtines Valstijas suėmė paranoja, kuri Vašingtoną privertė sukonstruoti nežmoniškai didelį saugumo aparatą, dabar jau tapusį savavališku ir nevaldomu“. 

Panašią į šio Heseno žemės laikraščio nuomonę reiškė ir Bonos „General–Anzeigeris“, pasipiktinęs, kad „nebepaisoma ribų tarp demokratinių partnerių ir diktatoriškų priešininkų“.  O kur dar nemažiau šokiruotas Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ ir Oldenburgo „Nordwest–Zeitungas“.

Meksiko Sičio dienraščio „Cronica de Hoy“ nuomone,  „B. Obama tarptautinėje plotmėje praranda vis daugiau prestižo, nes jis ne tik toleruoja šiuos savo slaptųjų tarnybų klausymosi veiksmus, bet nerodo ir jokio apgailestavimo“.

Pasak Varšuvos laikraščio „Gazeta Wyborcza“, „amerikiečių teisė įstaigoms, sekančioms JAV piliečius, nubrėžia siauras ribas. Tačiau joms leidžiama visiškai kontroliuoti užsieniečius, kiek tik geidžia širdis“.

Milano dienraščio „Corriere della Sera“ nuomone, „Jungtinės Valstijos peržengė slenkstį. Aišku, nieko neturėtų stebinti, kad pasaulio galybė turi tokią veiksmingą tarnybą informacijai rinkti. Tačiau draugiškų ir aljanso ryšiais sujungtų šalių atveju amerikietiškos tarnybos turi su pastarosiomis savo darbą aukščiausiu laipsniu derinti.

Be to, reikia laikytis taisyklių ir priimti ribas. Turi būti aišku, ko daryti absoliučiai negalima“, – rašė šiaurinės Italijos dienraštis.  

Panašiai pasisakė ir Amsterdamo „Telegraaf“, Madrido „Pais“ ir Paryžiaus „Figaro“.

Keli laikraščiai, ne tik minėtoji „Gazeta Wyborcza“, bet ir Šanchajaus dienraštis „Wenhui Bao“, priminė, jog amerikiečių slaptosios tarnybos „ilgai klausėsi ir Meksikos prezidentų – dabartinio bei buvusiojo“.  Kinijos laikraštis kėlė klausimą: „kuo Amerika dar pasitiki? Arba, geriau pasakius: dėl ko dar galima pasitikėti Amerika? JAV Valstybiniam saugumui visai nesvarbu, ar sekamasis yra sąjungininkas, ar ne.

Dingstimi visada tarnauja kova su terorizmu. Tačiau kuo Meksikos prezidentas šiuo atžvilgiu gali būti vertingas šaltinis? Prancūzijos ir Meksikos pavyzdys rodo, kad JAV saugumo akiratyje ne tik politika ir diplomatija, bet ir ekonomika“, – rašė Šanchajaus laikraštis.

Panašią nuomonę išsakė ir Viurcburgo dienraštis „Main–Post“: „ar A. Merkel turi ką slėpti, ar ji netgi įtariama terorizmu? Ne! Tačiau kiekvienam Vokietijoje dabar turėtų būti aišku, kas amerikiečiams iš tiesų rūpi: Nacionalinė saugumo agentūra vykdo stambiu mastu politinį ir ekonominį špionažą“.

Kiti laikraščiai iškėlė kitus aspektus. Girdi, Vokietijos vyriausybė jau seniai žinojusi, kad jos pokalbių amerikiečių Nacionalinė saugumo agentūra klausosi, todėl „kanclerė A. Merkel ir siuntė savo nieko nesugebantį vidaus reikalų ministrą Hans–Peterį Friedrichą į Vašingtoną ir trumpai po to leido savo biuro šefui Ronaldui Pofallai paskelbti, jog šis reikalas baigtas“, – rašė dienraštis „Frankfurter Rundschau“ ir pridūrė:

„Nieko nebuvo baigta. Nei tada, nei šiandien, ir dar ilgai ši pasiklausymo afera nebus užbaigta“, – prognozavo Frankfurto kairiųjų laikraštis.

Bet ir Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ penktadienio laidoje peikė pačią kanclerę už tai, kad ji nepakankamai rimtai žiūrėjo „į JAV slaptųjų tarnybų plačiai užsimotą kėsinimąsi į Vokietijos piliečių privatumą, kol ji nebuvo paliesta pati“.

O minėti vidaus reikalų ministras ir kanclerės biuro šefas tik pasitenkino neadekvačiais pareiškimais, arba „prikišdami Amerikos Nacionalimės saugumo agentūros kritikams „antiamerikietiškumą“, arba teigdami, jog „amerikiečių ir britų slaptosios tarnybos laikosi Vokietijos teisės aktų ir visu šimtu procentų saugo privačius duomenis“.  

Verslo dienraštis „Handelsblatt“ rašė, jog „pačius amerikiečius pamažu apima nejaukus pojūtis, kad čia kažkas išslydo iš vėžių. Todėl ir nacionalinis Amerikos interesas reikalauja, pagaliau kažką daryti“. 

Pasak Kotbuso dienraščio „Lausitzer Rundschau“, „jei ne Edwardas Snowdenas, tai nei kanclerė, nei bet kas Europoje nežinotų, ką Amerikos saugumo tarnybos čia metų metus daro. E. Snowdenas savo atskleidimais iš principo apgynė ir A. Merkel laisvę.

Todėl Vokietija turėtų rimtai pagalvoti apie saugaus prieglobsčio jam suteikimą tam, kad nereikėtų jam likti Rusijoje ir būti išduotam amerikiečių teisėsaugos persekiojimui. Juk ligšiolinis argumentas, kad negalima Vašingtonui spyriotis ir reikia šiuo klausimu rodyti lojalumą  svarbiausiajam sąjungininkui, dabar lyg ir taip nebetraukia“, – rašė rytinės Vokietijos laikraštis.

Kitas Vokietijos dienraštis, Berlyne ir Hamburge leidžiamas „Welt“, teigė, jog „ir Vokietijos tarnybos čia nėra jokios nekaltos avelės, nes ir jos su Amerikos Nacionaline saugumo agentūra bendradarbiavo, jai teikė ir pačios iš jos gavo informacijų. Dirbant stikliniame pastate nereikia svaidytis akmenimis“.

Su šia nuomone sutiko ir dienraštis „Mannheimer Morgen“. O Heidelbergo „Rhein–Neckar–Zeitungas“ ir ypač Potsdamo „Märkische Allgemeine“ baiminosi, kad „kova su terorizmu jau virst kova su teisine valstybe“ ir kad „milijonų žmonių skersai išilgai pasaulio stebėjimas ir sekimas ir totali kontrolė slaptųjų tarnybų pavidalu yra tikrasis skandalas“.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...