captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Amerika išsigelbėjo, bet ar ilgam?

Jungtinėms Amerikos Valstijoms grėsė nemokumas, kurio tik paskutinę akimirką, spalio 17 d. išvakarėse, pasisekė išvengti. Bet ir tai tik laikinai. Apie tai, kaip ir kodėl Amerika taip nusivažiavo, dar bus kalbama ilgai, bet kol kas štai keletas spaudos, šį poslinkį sekusios iš įvairių pasaulio kampų, reakcijų.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms grėsė nemokumas, kurio tik paskutinę akimirką, spalio 17 d. išvakarėse, pasisekė išvengti. Bet ir tai tik laikinai. Apie tai, kaip ir kodėl Amerika taip nusivažiavo, dar bus kalbama ilgai, bet kol kas štai keletas spaudos, šį poslinkį sekusios iš įvairių pasaulio kampų, reakcijų.

Kaip rašė Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrücker“, „buvo penkios prieš dvyliktą. Susitarimas tarp demokratų ir respublikonų pasiektas paskutinę minutę – ir tai svarbu ne tik JAV, bet ir viso pasaulio ekonomikos požiūriu, nes, kaip sako ekspertai, nesusitarus būtų subliuškę akcijų rinkos ir visa tarptautinė valiutų struktūra.

Be to, galų gale susitardami atsakingieji veikėjai nuo savo šalies atitolino dar vieną didžiulę įvaizdžio žalą. Juk paskutinėmis dienomis pasaulis kvapą užgniaužęs sekė poslinkius Vašingtone dėl ten vykstančių sunkiai suvokiamų derybų ir neatsakingo tąsymosi“, – rašė Osnabriuko dienraštis.

„Kompromisas, kurį sumąstė mažiau įkaitusios Jungtinių Valstijų Senato galvos, tėra tik geresnis tinkavimo darbelis, – rašė dienraštis „Eisenacher Presse“: valstybės biudžetas finansuojamas ne visiems metams, o vien tik ateinantiems keturiems mėnesiams“.

Dienraštis „Mannheimer Morgen“ irgi akcentavo, kad „naujasis planas problemą tik nuspiria į ateitį. Abiejų partijų požiūriai į biudžeto politiką taip smarkiai skiriasi, kad jau kelinti metai respublikonai ir demokratai niekaip vieni prie kitų nepriartėja.

Jei neįvyks stebuklas, tai Kongresas, šalis ir pasaulio ekonomika 2014-ųjų pradžioje atsiras lygiai toje pačioje padėtyje, kokioje ir dabar tik ką buvo“, – rašė Manheimo laikraštis.

Freiburgo dienraštis „Badische“ įspėjo, kad viso to pasekmės gali būti blogos: „Juk buvome įpratę manyti, kad Amerika yra didžioji globalinės tvarkos sergėtoja, pasaulio ūkio stuburas. Nepaisant visų suklupimų ir klaidų, ši pasaulio supergalybė visada buvo prognozuojama, ji vadovavosi tvirtomis politinėmis vertybėmis ir interesais.

Tačiau šis biudžeto ginčas smarkiai sukrėtė esminį pasitikėjimą Amerikos sugebėjimu veikti“, – teigė Freiburgo laikraštis.

Pasak amerikiečių tinklalapio „Foreign Policy“, „Kongresas vėlai trečiadienio vakarą priėmė įstatymą, finansuojantį JAV vyriausybę ir pakeliantį šalies skolinimosi ribą, taip užbėgdamas už akių galimam Jungtinių Valstijų netesėjimui mokėti savo skolas.

Šis Kongreso sprendimas baigė 16 dienų trukusį vyriausybės nedarbą ir skėlė skaudų antausį respublikonų partijai, kuri nepasiekė beveik nė vieno savo siekio, įskaitant jos labai pageidautą lėšų nutraukimą prezidento B. Obamos inicijuotai sveikatos apsaugos reformai.

„Mes kietai kovojome bandydami sumažinti išpampusią valdžią, bandydami kiek tik galime sustabdyti B. Obamos peršamą sveikatos apsaugos programą“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas, respublikonas Johnas Boehneris. „Mes kovojome teisingoje pusėje, tačiau nelaimėjome“.

Anot Bogotos dienraščio „Tiempo“, nors „JAV prezidentas B. Obama galų gale įstengė prieš respublikonus prastumti savo valią, tikro laimėtojo šioje kovoje nebuvo – per daug jau aukšta ta kaina, kurią visa šalis turi mokėti. [...]

Kai tie naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pasiekti susitarimai ateinantį sausį ar vasarį nustos galioti, visi vėl atsidurs toje pačioje vietoje“, – rašė Kolumbijos sostinės dienraštis.

Dienraštis „New York Times“ džiaugėsi, kad aiškiai laimėjo demokratai, kad „sveikatos apsaugos reformos įstatymas nepakeistas, o jo įgyvendinimas nenustumtas į ateitį, kad nebus valstybinių mokesčių mažinimo ir nebus valstybinių išlaidų ir gerovės programų mažinimo“.

Kita vertus, „vienintelis dalykas, kurį pasiekė respublikonai, tai milijardinių nuostolių ekonomikai sukėlimas, žala mūsų šalies įvaizdžiui, o jiems patiems – siaubingai smukę reitingai“, – tarė pagrindinis Niujorko dienraštis.

Arlingtone prie Vašingtono leidžiamas, bet visoje Amerikoje platinamas dienraštis „USA Today“ rašė, jog „B. Obama ir jo demokratai turėtų atsispirti pagundai pūstis dėl savo pergalės ir iš respublikonų reikalauti dar didesnių nuolaidų.

Nūnai abiems pusėms visų pirma turėtų rūpėti trys dalykai: sumažinti valstybės biudžeto deficitą, reformuoti imigracijos potvarkius ir supaprastinti mokesčių taisykles.

Čia abi partijos galėtų kartu rasti pakankamą daugumą, kad pradėtų imtis reikiamų įstatymo reformų. Nepaisant sustabarėjusių pozicijų, juk yra galimybių pažengti į priekį“, – rašė populiarus amerikiečių laikraštis.

Tačiau Belgrado laikraštis „Politika“ kitokios nuomonės. Anot jo, „pasirodė, jog niekas neturi jėgų respublikonus atstovų Rūmuose sukontroliuoti, mažiausiai tų rūmų pirmininkas, respublikonas Johnas Boehneris. Jis nebuvo pajėgus radikaliajam savo partijos sparnui pasipriešinti taip, kad gresiančią krizę užbaigtų anksčiau.

Nors bokso terminologija būtų galima sakyti, kad demokratai taškų skaičiumi laimėjo, tačiau iš tiesų pralaimėjo visi. Eilinį kartą vėl pasirodė, kad JAV gerai funkcionuojančios politinės sistemos neturi“, – rašė Serbijos sostinės laikraštis, be abejo, šiek tiek perdėdamas, nes, mūsų nuomone, Amerikos politinė sistema tik netobula, bet ji vis tiek veikia geriau, nei daugelio ar net daugumos kitų pasaulio šalių sistemos.

Vis dėl to ir Koblenco miesto Vokietijoje dienraštis „Rhein-Zeitung“ teigė, jog „pralaimėjo JAV. Vien mintis apie jų nemokumą leido investuotojams nuo Brazilijos iki Kinijos suabejoti patikimumu šalies, kuri dolerio pavidalu vis dar spausdina pasaulio rezervinę valiutą. Todėl gali greit būti sumažintas ir Amerikos kreditingumo laipsnis“.

Anot Liuneburgo „Landeszeitung“, „šokis ant skustuvo ašmenų paskutinę minutę baigėsi susitarimu, kurio po trijų mėnesių vėl reikės siekti iš naujo. Tačiau 144-iems respublikonams ir tai jau buvo per daug. Jiems valstybės bankrotas mieliau nei B. Obamos sveikatos apsaugos programa.

Daugelis šių tautos atstovų gyvena pasaulyje, kuriame evoliucijos ir klimato kaitos neigimas, kaip ir neapykanta Vašingtono centrinei valdžiai, laikoma gerai subrandinta politika. Jie jokių kompromisų nepriima iš principo“, – rašė šiaurinės Vokietijos regioninis laikraštis.

Taigi, nuo savęs priduriame: ne per tolimiausia ateitis parodys, ar JAV vis dėlto sugebės išlaikyti savo buvusią pasaulio politikos lyderio ir protingos politinės sistemos pavyzdžio poziciją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...