captcha

Jūsų klausimas priimtas

Antrosios krizės bangos nebus? Net jeigu sulauktume tokio stebuklo, atsargumas nekenkia

Atidžiai įvykius stebintys lietuviai turėtų būti visiškai pasimetę. Kaip gyventi? Kaip planuoti ateitį? Kuo tikėti? Ar nuslūgus karščiams ir ištirpus atostogoms vėl rengtis sunkiems laikams, ar priešingai, – skuosti į bankus naujų paskolų ir pirkti, vartoti, statyti.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Atidžiai įvykius stebintys lietuviai turėtų būti visiškai pasimetę. Kaip gyventi? Kaip planuoti ateitį? Kuo tikėti? Ar nuslūgus karščiams ir ištirpus atostogoms vėl rengtis sunkiems laikams, ar priešingai, – skuosti į bankus naujų paskolų ir pirkti, vartoti, statyti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau kelis kartus visiškai aiškiai užsiminė, jog antroji krizės banga yra neišvengiama. Lietuva yra maža ir atvira. Nėra įmanoma atsiriboti nuo to, kas vyksta pasaulyje, o pasaulis gyvena prastokomis nuotaikomis ir ne ką geresniais lūkesčiais.

Lietuvos vadovė paprastai neprašauna vertindama ekonomines  perspektyvas. Jeigu kas jau pamiršo, verta prisiminti, pavyzdžiui,  jog ji pirmoji pažėrė karčių vertinimų Gedimino Kirkilo Vyriausybei. Ir tai vyko tuomet, kai visi kiti, be išimčių, gyveno paskolų burbulo išpūstomis amžinos gerovės iliuzijomis. Kalbant tiesiai šviesiai, nelabai ir suprato, apie ką kalbėjo tuometė Europos Komisijos pareigūnė.

Tačiau Lietuvos pramonininkai, kurie bent jau iki šiol neidavo į atvirą konfrontaciją su politikais, rėžė iš peties. Jie pareiškė, kad jų tyrimai visiškai paneigia politikų pasisakymus. Jie nerodo jokios antros krizės bangos.

Lyg ir to dar būtų negana, jie apkaltino politikus be reikalo skambinant pavojaus varpais ir keliant paniką. O tai jau visai rimta.

Pasak pramonininkų konfederacijos, didėjantis viešų negatyvių pasisakymų kiekis gali būti viena priežasčių, kuri sukurs prastesnius gyventojų lūkesčius, paskatins taupyti. Kitaip sakant, praplatins kelius tai antrajai bangai.

Šioje vietoje norėtųsi kiek stabtelėti ir paklausti: nejau lietuvių polinkis arba poreikis taupyti yra toks pavojingas bei reikšmingas didiesiems pramonininkams?

Iki šiol vyravo įsitikinimas, jog sėkmę arba nesėkmę daugiausia lemia eksporto rinkos. Be to, šiuolaikiniai lietuviai taupo savitai. Kai turi pakankamai susitaupę, tai pakankamai dosniai ir išleidžia. Piniginę atsega visiškai normalus noras gyventi gražiau. Tad skatinimas taupyti daugeliu atveju yra suprantamas kaip raginimas neimti paskolų, o raginimas vartoti – nebijoti skolintis.

Ar iš tiesų perspektyva yra tokia gera, jog nebereikia bijoti skolų kilpos, kurios nepaprastą „žavesį“ dar taip neseniai, vos prieš trejetą metų, patyrė ir verslas, ir gražia ateities vizija apsvaiginti kasdieniai vartotojai?

Manęs asmeniškai pateikti argumentai neįtikino tiek, kad bėgčiau į banką pinigų naujam namui.

Du trečdaliai įmonių prognozuoja, kad eksportas augs, trečdalis tikisi tokio pat. Tai lyg ir neblogai. O ar tikrai neblogai, nulemtų, kiek tas eksportas padidėtų.

Trisdešimt nuošimčių pramonės vilkų nujaučia, kad padidės ir vidaus vartojimas.

Teigiamus jų lūkesčius nusako ketinimas pasamdyti naujų darbuotojų bei padidinti darbo užmokestį. Puikūs ketinimai. Jeigu taip nutiktų, vartojimas, dėl kurio nuogąstaujama, tikrai padidėtų.

Bet vėlgi, kiek tų darbo vietų atsiras ir kiek padidės darbo užmokestis? Iš dešimties tik 3–4 įmonės turi tokių planų. Gerai, kad turi. Kad tik pavyktų juos paversti tikrove. Bet kažin, ar tai gali sukelti perversmą darbo rinkoje ir vartotojų gyvenime.

Štai jeigu visas šimtas procentų darbdavių, tada – kita kalba. Tada jau tikrai galėtume sakyti, kad palankus vėjas nupūtė krizes nuo Lietuvos  ilgesniam.

Dar įdomiau, kad tokius drąsius apibendrinimus ir net kaltinimus konfederacija pažėrė kalbėdama apie trumpalaikę, vos kelių ketvirčių perspektyvą. O kas bus kitąmet?

Visai gali būti, jog šįmet bus teisūs pramonininkai, o kitąmet – Prezidentė.

Kaip bebūtų, padėtis labai primena padėtį, buvusią prieš ketverius-penkerius metus. Tuomet pasaulyje taip pat buvo neramu. Lietuvoje – priešingai. Visiškai ramu. Iki paskutinės minutės buvo palaikomas tikėjimas didesnio, net besaikio vartojimo gėriu.

O tada kaip driokstelėjo. Dabar taip netvos, nes esame neseniai mokyti. Bet net jeigu įvyktų stebuklas, jeigu ta antroji banga mus aplenktų, jeigu pavyktų ją pergyventi bent be minusų, apsikabinus ekonomikos nulį, – vis tiek atsargumas nepakenktų.

Pramonininkais labai pasitikiu, bet šį kartą jų neklausysiu. Man labiau patinka drausmingas gyvenimas ir politikai, kurie moka sakyti ne vien tik geras naujienas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...