captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Storas lapų kilimas žiemą apsaugo medžių šaknis

Į Lietuvą sugrįžo lietus, kurio taip reikėjo žemei. Dar sunku pasakyti, ar jo pakaks ne palaistyti, o pagirdyti, pripildyti žemę drėgmės ir vandens, be kurio pavojinga sutikti žiemą. Žinoma, mes pamename ne vieną rudenį, kai vanduo dirvoje buvo išnaudotas, kaip sakoma, iki dugno. Tokiais metais vandens pusiausvyrą grąžino tik žiema ir jos tirpsmo vandenys.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Į Lietuvą sugrįžo lietus, kurio taip reikėjo žemei. Dar sunku pasakyti, ar jo pakaks ne palaistyti, o pagirdyti, pripildyti žemę drėgmės ir vandens, be kurio pavojinga sutikti žiemą. Žinoma, mes pamename ne vieną rudenį, kai vanduo dirvoje buvo išnaudotas, kaip sakoma, iki dugno. Tokiais metais vandens pusiausvyrą grąžino tik žiema ir jos tirpsmo vandenys.

Vis labiau brendame į tamsą. Dar porą mėnesių trumpės diena. Mes būsime ėjimo tamson liudininkai. Šis reiškinys gamtoje yra signalas ruoštis poilsiui ir žiemai. Tiesa, vargu ar iš šių ženklų galėtume ką nors pasakyti apie antrąją rudens pusę ir žiemą. Tiesiog taip gamtoje lemta: kaupti riebalus, šiltinti kailius, ruoštis žiemos miegui ar pagaliau išskristi.

Paukščių žieduotojai pamaryje ir Kuršių nerijoje viliasi, kad iki lapkričio dar plūstelės vėluojančių paukščių banga. Iš tikrųjų praėjusi vasara buvo labai palanki. Paukščiams perėti ir jauniklius auginti sąlygos buvo puikios, todėl jų turėtų būti šiek tiek daugiau.

Rudeniui persivertus antron pusėn, stebime ne tik įprastus gamtos reiškinius. Kai kas įdomaus yra ir mūsų aplinkoje. Štai soduose galima rasti žydinčių, šalnų dar nepakąstų, iš naujo pražydusių svarainių, putinų, obelų, kriaušių šakelių. Šiemet tokių atvejų tikrai nereta. Beje, dar žydi kai kurie tradiciniai vėlyvo rudens augalai – šiurkščialapiai astrai, rykštenės, kraujažolės. Įdomu tai, kad žieduose dieną galima išvysti bičių ir žiedmusių. Kažin ar augalai suteikia jiems nors trupinį maisto?

Vėjas dar nenuplėšė lapų, todėl gamta išsaugojo reto grožio spalvų paveikslą. Turime pripažinti – toks būna anaiptol ne kiekvienas ruduo. Gamtoje lapai ir jų kritimas – dėsningas reiškinys. Tačiau medžiams nereikalingi lapai neliks gulėti. Greitai juos, lietaus priplaktus prie žemės, pradės į savo urvelius nešti sliekai, skaidys daugelis kitų bestuburių. Nereikės nė metų, ir mes nerasime net jų žymės.

Todėl rūpinkimės tik savo aplinka. Šluokime, bet nedeginkime, kompostuokime. Ir būtinai palikime jų ant medžių šaknų. Juk tam skirtas storas lapų kilimas – šaknis apsaugoti nuo žiemos šalčių.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...