captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ar visi turime panašias ekonomines galimybes?

Šiemet Nobelio premiją ekonomikos srityje laimėjo trys amerikiečiai: Čikagos universiteto Eugene`as Fama bei Larsas Peteris Hansenas ir Jeilio universiteto Robertas Shilleris. Visi trys tyrinėja kapitalo rinką, kainas, biržos kursus ir bando iš jų išvesti racionalių ūkio sprendimų pagrindus, tačiau bent du iš jų prieina prie gana skirtingų išvadų.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Šiemet Nobelio premiją ekonomikos srityje laimėjo trys amerikiečiai: Čikagos universiteto Eugene`as Fama bei Larsas Peteris Hansenas ir Jeilio universiteto Robertas Shilleris. Visi trys tyrinėja kapitalo rinką, kainas, biržos kursus ir bando iš jų išvesti racionalių ūkio sprendimų pagrindus, tačiau bent du iš jų prieina prie gana skirtingų išvadų.

Eugene`as Fama linkęs įrodinėti, kad rinkos visada teisingos, Robertas Shilleris – kad jos dažnai klysta, o Larsas Peteris Hansenas užsiima visiems ekonomistams naudinga statistika ir ekonometrija.

Su tuo, kad rinkos dalyviai neretai klysta, todėl ir iš jų individualių sprendimų išeinančios kainos dažnai neteisingos, sutinka ir 2001 m. Nobelio premijos laureatas Josephas E. Stiglitzas. Jo nuomone, laisvąją rinką būtina reguliuoti ir papildyti valstybės veiksmais, kylančiais iš demokratinės politikos sprendimų.

Jam ypač svarbu tai, kad žmonės realiai turėtų panašias ekonomines galimybes.

„Yra gerai žinomas faktas, kad daugumoje pasiturinčių valstybių, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, pajamų ir turto nelygybė pastaraisiais keliais dešimtmečiais gerokai pašovė į viršų – ir, tragiškiausia, toliau didėjo netgi prasidėjus dar ir dabar realiai tebesitęsiančiam dideliam ūkio nuosmukiui“, – rašė J. E. Stiglitzas „New York Times`e“ spalio 13-ąją.

Toliau, remdamasis buvusioje Jugoslavijoje gimusio Pasaulio banko ekonomisto Branko Milanovičiaus ir jo kolegų tyrimais, jis pateikė bendrą turto nelygybės apžvalgą šiuolaikiniame pasaulyje. Štai keli J. E. Stiglitzo pastebėjimai.

„Nuo 1988 m. iki 2008 m. vieno procento labiausiai pasiturinčių pasaulio žmonių turtas padidėjo net 60-čia procentų, tačiau penki procentai pačių neturtingiausiųjų jokio savo pajamų padidėjimo nepatyrė. Tiesa, nors pastaraisiais dešimtmečiais gerokai padidėjo pajamų vidurkis, nelygybė vis dėlto toliau lieka milžiniška: 8 procentai žmonijos į rankas gauna 50 procentų visų žmonijos pajamų, vien aukščiausiasis vienas procentas žmonių pasiima 15 procentų visų globalinių įplaukų.

Didžiausiais savo įplaukų padidėjimais džiaugėsi vadinamasis globalinis elitas – tai finansų ir verslo vadovai pasiturinčiose šalyse, bet taip pat ir didžiosios „naujai atsirandančios vidurio klasės“ Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje ir Brazilijoje.

O kas patyrė nuostolių? Tai afrikiečiai, kai kurie pietų amerikiečiai, taip pat ir žmonės pokomunistinėje rytinėje Europoje ir buvusioje Tarybų Sąjungoje. Vis dėlto Jungtinės Amerikos Valstijos pasauliui suteikia ypač blogą pavyzdį. Kadangi daugeliu atžvilgiu Amerika rodo pasauliui kelią, tai nėra geras ženklas ateičiai.

Viena vertus, didėjanti pajamų ir turto nelygybė Amerikoje yra dalis tendencijos, matomos visame Vakarų pasaulyje. Viena Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2011 m. atlikta studija rodo, kad pajamų nelygybė pirmiausia pradėjo didėti 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 9-ojo pradžioje Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje.

Ši tendencija ėmė plačiau reikštis 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. O per pastarąjį dešimtmetį nelygybė pradėjo didėti ir tradiciškai gana egalitarinėse, t. y., akį rėžiančiais pajamų skirtumais nepasižyminčiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ir Danija. Be retų išimčių, pirmieji 10 procentų gerai uždirbančių žmonių daugumoje pažengusių šalių ir toliau veržėsi į priekį, o mažiausiai uždirbančiųjų 10 procentų žmonių dar labiau atsiliko. Retos išimtys šiai taisyklei – Prancūzija, Japonija, Ispanija.

Tačiau ši tendencija – ne visuotinė ir netgi ne neišvengiama. Per tą patį laiką atsirado šalių, pavyzdžiui, Čilė, Meksika, Graikija, Turkija, Vengrija, kurioms pasisekė smarkiai sumažinti kartais netgi labai didelį pajamų skirtumą. O tai rodo, kad nelygybė yra ne tik makroekonominių, bet ir politinių jėgų išdava.

Tiesiog netiesa, kad nelygybė yra neišvengiamas tam tikrų procesų šalutinis rezultatas. Kokių procesų? Ogi globalizacijos, laisvo darbo jėgos, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimo, taip pat ir technologinių pokyčių, teikiančių pirmenybę daugiau įgūdžių turintiems ir labiau išsilavinusiems darbuotojams.

Iš visų pažengusių šalių Amerika kenčia nuo kai kurių pačių bjauriausių nelygybių pajamų ir galimybių atžvilgiu, o tai veda prie žlugdančių makroekonominių pasekmių. Bendrasis Jungtinių Amerikos Valstijų vidaus produktas per paskutiniuosius 40 metų paaugo daugiau nei keturis kartus, o per paskutinius 25-erius beveik padvigubėjo, tačiau nauda iš to daugiausia nutekėjo tik į patį viršų.

Pernai geriausiai uždirbantis vienas procentas amerikiečių pasiėmė 22 procentus visų valstybės pajamų, o vienam vieno procento dešimtadaliui teko net 11 nuošimčių visų Amerikos pajamų. Be to, neseniai paskelbti duomenys rodo, kad vidutinė alga Amerikoje nepakilo per beveik ketvirtadalį šimtmečio. Eilinis amerikietis šiandien uždirba mažiau nei prieš 45 metus (atskaičiuojant už infliaciją), o vyrai, baigę tik vidurinę mokyklą, bet ne universitetą, uždirba beveik 40 procentų mažiau nei tokie patys vyrai uždirbo prieš keturis dešimtmečius.

Nelygybė Amerikoje pradėjo ūmiau augti prieš 30 metų, kartu su valstybinių mokesčių mažinimu turtingiesiems ir reguliavimo mažinimu finansų sektoriui. Tai ne atsitiktinis sutapimas. Nelygybė padidėjo, kai pradėjome mažiau investuoti į infrastruktūrą, švietimą bei sveikatos apsaugą ir į socialinės apsaugos tinklus.

Didėjanti nelygybė ugdo save pačią, ardydama mūsų politinę sistemą ir mūsų demokratinę savivaldą“, – rašo J. E. Stiglitzas apie Ameriką.

Jis tęsia: „Deja, Europa per uoliai nori sekti blogu Amerikos pavyzdžiu. Diržų veržimosi politika nuo Britanijos iki Vokietijos veda prie didelio nedarbo, smunkančių algų ir augančios nelygybės. Tokie pareigūnai, kaip tik ką perrinktoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi, įrodinėja, kad Europos problemos – išpampusių socialinės gerovės išlaidų pasekmė. Tačiau šitoks mąstymas tik privedė Europą prie nuosmukio – recesijos ar net depresijos.

Tai, kad nuosmukis jau pasiekė dugną, kad jis „oficialiai“ pasibaigęs – menka paguoda tiems 27 milijonams, kurie Europos Sąjungoje šiandien yra bedarbiai. Abiejose Atlanto pusėse diržų veržimosi politikos fanatikai sako: tęskime, juk tai tėra karčios piliulės, kurias reikia nuryti, kad pasiektume gerovę. Tik klausimas toks – gerovę kam“. J. E. Stiglitzas duoda suprasti, kad tikra daugumos žmonių gerovė neįmanoma, jeigu „skirtumas tarp vyriausiųjų vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimų yra santykiu 500 prieš 1, kaip didžiausiose Amerikos bendrovėse įprasta.

J. E. Stiglitzas apgailestauja, kad „amerikiečių inovacijos siekiant papildomo pelno – praturtinant save patį ne kepant didesnį ekonominį pyragą, bet taip manipuliuojant sistema, kad tau atitektų didesnė riekė – jau įsigali skersai išilgai pasaulio“.

„Deja, nelygybė ir skurdas ypač morališkai gėdingi, kai paliečia vaikus. Jie paneigia dešiniųjų mintį, kad neturtas kyla iš tinginystės ir blogų pasirinkimų, juk vaikai negali rinktis savo tėvų. Amerikoje beveik vienas iš keturių vaikų gyvena neturte, Ispanijoje ir Graikijoje – vienas iš šešių, Australijoje, Britanijoje ir Kanadoje – vienas iš dešimties.

Bet visa tai nėra neišvengiama. Kai kurios valstybės sąmoningai pasirinko daugiau lygybės siekiančių ekonomikų kūrimo kelią: Pietų Korėja, kurioje prieš pusę šimtmečio tik vienas iš dešimties įgydavo aukštojo mokslo diplomą, šiandien išleidžia vieną iš proporcingai didžiausiųjų pasaulyje absolventų skaičių“, – rašo Josephas E. Stiglitzas „New York Times`e“.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...