captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Tie premjero pažadai, kaip tie saulėti žiedai

Tie premjero pažadai, kaip tie saulėti žiedai. Kurie jau seniai nužydėjo. Nes į lietuvių butus jau beldžiasi šilumos kainos. Kurios, priešingai premjero pažadams – kaip keista – nesumažės. O juk tik prieš kelias savaites po susitikimo su prezidente premjeras A.Butkevičius žadėjo, jog susitarimą su „Gazprom“ koncernu dėl mažesnių dujų kainų pavyks pasiekti dar iki šildymo sezono.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Tie premjero pažadai, kaip tie saulėti žiedai. Kurie jau seniai nužydėjo. Nes į lietuvių butus jau beldžiasi šilumos kainos. Kurios, priešingai premjero pažadams – kaip keista – nesumažės. O juk tik prieš kelias savaites po susitikimo su prezidente premjeras A.Butkevičius žadėjo, jog susitarimą su „Gazprom“ koncernu dėl mažesnių dujų kainų pavyks pasiekti dar iki šildymo sezono.

Nepavyko. Pirmadienį premjeras pripažino, kad laiškelio iš „Gazprom” jis vis dar negavo. Kaip ir pigesnių dujų.

Ar premjeras atsiprašė už savo nevykusį pažadą, kurį galime pavadinti ir elementaria apgavyste?

Čia Lietuva, čia niekas už blogus darbus neatsiprašo. Todėl premjeras iškart pamatė kitų būdų, kaip truputį sumažinti šildymo sąskaitas. „Ir be „Gazprom“ galima šildymo kainas truputį sumažinti mažinant tam tikrą dujų suvartojimą vidaus rinkoje, mažinant elektros energijos gamybos kvotas“, - mįslingai pareiškė A. Butkevičius, turėdamas galvoje Vilniaus ir Kauno termofikacines elektrines.

Spėkite iš vieno karto, ar pamatys tą „truputį” Vilniaus ir Kauno šilumos vartotojai? Atspėjote. Kodėl premjeras to „trupučio” nematė anksčiau? Klausimas retorinis. Kaip ir tai, kodėl premjeras žada tai, ko jis negali pakeisti?

Jau turėtume suprasti, kad Vyriausybės vadovas yra geras ir svarbiausia drovus žmogus, kuriam sunku ištarti „ne“. Jis mano, kad neturi teisės nuvilti savo gerbėjų, kurių, kad ir kaip būtų keista, tebėra kone tiek pat, kiek tą dieną, kai jį paskyrė premjeru. Netepsi – nevažiuosi. Nežadėsi – reitingų viršūnėje neužsilaikysi.

Pažadai mums, lietuviams, patinka. Kaip visiems žinoma, pažadas yra lengviausias būdas nors trumpam nustumti mintis apie piktą lemtį.

Taip, kalbėdami su sunkios ligos priveiktu žmogumi, dieną prieš mirtį sakome jam, kad jis puikiai atrodo ir žadame, kad tuoj išgis.

Darbą praradusiam žmogui lengva ranka žarstote pagyrimus, koks jis protingas ir talentingas ir žadate, kad jis greitai suras naują ir dar geresnį darbą. Ir darome tai net tada, kai yra aišku, jog rinkoje tokių specialistų nebereikia.

Darome tai, nes žiauriai norime būti geri ir populiarūs. Ar reikia stebėtis, kad tautai pasąmoningai patinka pažadukai, bet tik ne tie politikai, kurie kalba nevyniodami žodžių į vatą.

Premjeras A. Butkevičius žada jau metus, todėl turime neįtikėtiną rezultatą - populiarumu jis vis dar lenktyniauja su prezidente, kuri, priešingai, bando vaidinti labai kietą.

Žadėdamas socialdemokratų lyderis pasiekė tokias aukštumas, kad dabar jis jau sugeba žadėti priešingus dalykus, nei prieš mėnesį kitą.

Vasarą žadėjęs, kad Vyriausybė galutinį sprendimą dėl Visagino atominės elektrinės statybų priims rudenį, o ekonominė šio projekto nauda abejotina, dabar premjeras jau žada, kad statybos vyks, nepaisant nieko, o japonų „Hitachi“ iš Lietuvos nepabėgs.

Žodžiu, Lietuvos premjeras jau žarsto pažadus net už paslaptinguosius japonus. Bet ir tai dar ne riba Ministro pirmininko pažadams.

Nors paties premjero sudaryta darbo grupė pavasarį padarė išvadą, kad atominės elektrinės statyba yra per brangi, o būsimos elektros kaina bus nekonkurencinga, šiandien A. Butkevičius jau žada, kad tokiu atveju valstybė atominę elektrą paprasčiausiai subsiduos iš biudžeto.

Geras pažadas, rodantis, kad premjerui yra visiškai dzin, kokia elektros kaina bus po dešimtmečio. 

Ir iš tiesų – kam sukti galvą dėl elektros kainos elektrinėje, kurios dar nėra? Kai bus – jeigu bus – tai bus kito premjero galvos skausmas, nes A. Butkevičiui tada tikrai nebereikės nieko žadėti, nes jis tuo metu bus pensijoje, ir, kaip ir dauguma senjorų, iš visų likusių jėgų reikalaus, kad valdžia sumažintų dujų ir elektros kainas.

Tie premjerų pažadai, kaip tie saulėti žiedai. Palaiminti tie, kurie tiki. Štai kur Lietuvos stiprybė – daug palaimintųjų turime.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...