captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Tinkama moteris tinkamoje vietoje

Kai keičiasi Jungtinių Amerikos Valstijų vadinamojo Federalinio rezervinio, taigi Centrinio, banko vadovas, pasaulis suklūsta. Tiesa, Janet Yellen kol kas šiam postui tik prezidento B. Obamos nominuota, bet Senato dar nepatvirtina. Tačiau niekas neabejoja, kad Senatas jai pritars.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kai keičiasi Jungtinių Amerikos Valstijų vadinamojo Federalinio rezervinio, taigi Centrinio, banko vadovas, pasaulis suklūsta. Tiesa, Janet Yellen kol kas šiam postui tik prezidento B. Obamos nominuota, bet Senato dar nepatvirtina. Tačiau niekas neabejoja, kad Senatas jai pritars.

Ją, J. Yellen, reikia patvirtinti Federalinio rezervinio banko galva, – ragino „New York Times‘o“ redaktoriai, – nes „ji, kaip didžiai gerbiama ekonomistė, šiam ekonomikos prievaizdo vaidmeniui suteiks dvi esmines savybes. 

Pirma, ji įkūnija banko dabartinės politikos tęstinumą. Toji žemų palūkanų politika užimtumui skatinti nesukeliant per didelės infliacijos, – šią politiką J. Yellen, kaip banko vicepirmininkė, ir padėjo kurti bei išlaikyti, – neabejotinai sustiprino šlubuojančio ūkio sveikatą.

Bet lygiai neabejotinai ši politika sukėlė ir ginčų bei nepasitenkinimo. Ponia Yellen šiuos rūpesčius šviesiu protu priėmė dėmesin, pastebėdama ir ilgai užsitęsiančioje žemų palūkanų politikoje slypinčias grėsmes, nors pačios labiausiai prisibijomos pasekmės, infliacijos, dar nė kvapo. 

Ji taip pat realistiškai įvertino ir Federalinio rezervinio banko pastangų ribas. Tai, kad ši ekonomistė supranta klausimų sudėtingumą, suteikia jai patikimumo sprendžiant klausimą, kaip ilgai dar tęsti monetarinio stimuliavimo politiką ir kaip atėjus laikui ją sumažinti ir paskui visai nutraukti.

Antra, J. Yellen nominacija reiškia nusisukimą nuo tų prezidento B. Obamos patikėtinių, kurių reputacijos nukentėjo dėl jų veiksmų prieš finansų krizę ir jos metu. Ji pasirinkta po to, kai Lawrence‘as Summersas, vienas iš Billo Clintono laikų politikos dereguliuoti tam tikrus derivatyvais vadinamus finansinius instrumentus kūrėjų ir vėliau B. Obamos patarėjas, kuris nepakankamai įvertino stimulo reikalingumo, prašė nebebūti svarstomas kaip kandidatas šiam postui. 

Siūlydamas į Federalinio rezervinio banko vadovus J. Yellen, taigi asmenį ne iš savo artimiausių patarėjų rato, prezidentas B. Obama siunčia stiprų signalą, kad reikia judėti pirmyn.

Nominaciją priimdama ponia Yellen sakė, kad ekspertiškumas, objektyvumas, mokėjimas debatuoti ir siekti konsensuso yra savybės, kurių reikia veiksmingai Centrinio banko politikai įgyvendinti. Būtent šiais bruožais ji pati ir pasižymi“, – rašė „New York Times‘o“ redaktoriai ir pridūrė:

„Etiketės, kaip pinigų politikos balandėlis ar erelis, iš tiesų jai netinka. Jau greičiau jos požiūrį į ekonomines problemas lemia į faktus ir jų analizę atsiremiantys duomenys, ir tas požiūris gali keistis pagal tai, kaip keičiasi faktai. 

Pvz., kaip San Francisko rezervinio banko vadovė nuo 2004 iki 2010 m., J. Yellen įspėjo dėl galimų nekilnojamojo turto burbulų, kai kiti tą kunkuliavimą tik gyrė. Ši sveiko proto demonstracija ne vienintelė tokia jos karjeroje.

Dienraščio „Wall Street Journal“ atliktoje ataskaitoje apie tai, kaip 14 federalinio rezervinio banko tarybos narių 2009–2012 m. prognozavo augimo, infliacijos ir nedarbo rodiklius, ponia Yellen pasirodė pati tiksliausia. 

Todėl Senatas turėtų kuo greičiau pritarti ponios Yellen paskyrimui. Kaip pasaulio galingiausio Centrinio banko vadovas, Federalinio rezervinio banko pirmininkas yra svarbiausias tarptautinis ūkio politikos kūrėjas.

Kongreso dabartinis fiskalinis beatodairiškumas trikdo tarptautines rinkas. Tad ponios J. Yellen greitas patvirtinimas padėtų šitą nestabilumą sutramdyti“, – rašė „New York Times‘o“ redaktoriai, pridurdami, kad jos iškėlimas „praskaidrino savaitę, grasinusią Amerikos nemokumu dėl nesugebėjimo pakelti skolinimosi lubas“.

Pasak Šanchajaus dienraščio „Wenhui Bao“, „finansų rinkos iškart pozityviai reagavo į J. Yellen nominaciją. Jos tikisi tęstinumo, kad nebūtų staigių, netikėtų pokyčių palūkanų politikoje. 

Bet kaip tik tai ir bus didžiausias šiai poniai iššūkis. Ligšiolinio vadovo Beno Bernanke politika, nors padėjo Jungtinių Valstijų ūkiui atsigauti, tačiau, kita vertus, išpūtė valstybės skolas iki rekordinių sumų“, – rašė Kinijos dienraštis.

Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „J. Yellen yra patyrusi Centrinė bankininkė ir aistringa ekonomistė. Ji reiškiasi gana santūriai, jai svetimi radikalūs požiūriai. Todėl ji pasisako prieš bankų skaldymus ir greičiau už didesnius savojo kapitalo reikalavimus.

Tačiau ji taip pat laikoma itin laisvos Federalinio rezervinio banko pinigų politikos architekte. Todėl ji visada palaikė obligacijų pirkimą, nors tarp ekonomistų kaip tik vėlesniųjų pirkimų nauda labai ginčijama.

Vadovaujant J. Yellen tikrai nebus pavojaus, kad Centrinis bankas per anksti nutrauks ekonomikos paramstymą, o priešingai, kad jis per vėlai mins ant ekspansijos stabdžių“, – rašė Ciuricho laikraštis.

Anot Madrido dienraščio „Pais“, „prezidentas B. Obama laikosi požiūrio, jog pasaulio ūkio būklė pakankamai opi, kad negali būti vykdomi jokie eksperimentai. Todėl Beno Bernanke įvesta gigantiška ekonominio stimulo programa turi būti privesta prie galo taip, kad finansų rinkose nesudrebėtų žemė. 
Šios stimuliavimo priemonės padėjo Jungtinių Valstijų ūkiui išgyventi po krizės, sekusios Lehmano firmos bankrotą, jos taip pat išgelbėjo ir kelis bankus. Tačiau jos negali tęstis amžinai, todėl jų pabaigimas nebus lengvas, o J. Yellen šiam uždaviniui atlikti tikrai pati tinkamiausia“, – teigė Ispanijos sostinės dienraštis.

Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ rašė, jog vadovaudama Amerikos centrinio banko Kalifornijos filialui J. Yellen pasižymėjo aštria nekilnojamojo turto rinkos kritika ir pasisakė už didesnį skaidrumą pačiame Centriniame banke. Per kelerius praėjusius metus ji taip pat stipriai palaikė vadinamuosius kiekybinius palengvinimus, o tai reiškia, kad Centrinis bankas spausdino pinigus obligacijoms pirkti.

Tai stipriausias ir sykiu labiausiai ginčijamas šio banko instrumentas.

Todėl Tarptautinis valiutos fondas ir maldavo Jungtines Amerikos Valstijas elgtis atsakingai su tokiais paramstomaisiais pirkimais. Bet kaip tik todėl J. Yellen dabar yra reikiama moteris reikiamoje vietoje“, – rašė Švedijos sostinės dienraštis.

Panašią nuomonę, tik dar labiau pabrėždami užduoties sunkumus ir iššūkius, reiškė ir Bratislavos bei Prahos verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“ ir Paryžiaus bene prestižiškiausias dienraštis „Monde“.

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...