captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Politinė Kremliaus sanitarija graužia imperijos pamatus

Atlikau nedidelę apklausą. Paklausiau Briuselyje gyvenančių rumunų, graikų, ispanų, marokiečių ir net kinų su indais, ar jie yra ką girdėję apie įvykius Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Nesakau, kad tai profesionalios išvados, bet šie pokalbiai sustiprino nuomonę, jog vienas pozityvus dalykas Rusijos prekybos kare su Lietuva jau įvyko.
Andrejs Strokins BFL/F64 nuotr.
Andrejs Strokins BFL/F64 nuotr.

Atlikau nedidelę apklausą. Paklausiau Briuselyje gyvenančių rumunų, graikų, ispanų, marokiečių ir net kinų su indais, ar jie yra ką girdėję apie įvykius Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Nesakau, kad tai profesionalios išvados, bet šie pokalbiai sustiprino nuomonę, jog vienas pozityvus dalykas Rusijos prekybos kare su Lietuva jau įvyko.

Žinutė apie Rusijos pradėtą pirmiausia propagandinę, bet ir ekonominę ataką pasklido plačiai. O šie įvykiai yra suvokiami kaip politiniai, nes Lietuva pirmininkauja bendrijai. Ką tai reiškia? Ir kodėl vadinu tai geru dalyku?

Nei Lietuva, nei Europos Sąjunga neturi stebuklingos lazdelės, kuria mostelėjus tokia valstybė kaip Rusija staiga imtų ir pasikeistų. Tai yra atsisakytų veiksmų, kurie kvepia protekcionizmu, turi šantažo prieskonį ar gali būti vertinami kaip bandymas žlugdyti kitos valstybės ekonomiką.

Tai ilgalaikis procesas. Jame svarbu viskas. Ir dvišaliai valstybių santykiai, ir Europos Sąjungos diplomatijos laikysena. Bet ilgalaikiame transformacijos procese ypač svarbus yra vyraujantis žmonių požiūris. Tai – milžiniška jėga, keičianti padėtį lėtai, bet fundamentaliai.

Nepaisant vyriausiojo Kremliaus sanitaro žodinių, neįrodytų argumentų, nemažai šios valstybės gyventojų nepritaria lietuviškų produktų blokadai. Jie ir toliau perka, taigi balsuoja prieš kliūtis muitinėje. Stipriausia vidinė opozicija susiformavo Kaliningrade, bet ir kitur girdėti balsų, vertinančių šiuos įvykius neigiamai. Organizatorius – taip pat.

Tad auklėjamoji politinė sanitarinė veikla turi ir antrąją pusę. Ji griauna ydingą valstybės tvarką iš vidaus. Žmonių požiūris yra ta galia, kuri ilgainiui gali priversti atsisakyti panašių metodų. Jeigu ne dėl teisės viršenybės, tai bent iš baimės prarasti įtaką ir postus.

Taip, žala Lietuvos verslui akivaizdi, tačiau propagandinio karo, esą į Europos Sąjungą patekę lietuviai net karvės pamilžti nebemoka, laimėti nepavyko. Ar sutikote bent vieną, kuris tiki, jog Lietuvos pienas blogas? Man taip pat neteko. O tai reiškia, kad vienas iš tikslų – trukdyti Lietuvos verslui skverbtis į kitas rinkas – taip pat nebus pasiektas.

Tuo metu Rusija dar labiau įtvirtina nuomonę, jog ji yra nors ir didelė, gundanti, tačiau neprognozuojama rinka. Joje pelną bet kurią akimirką gali pakeisti nuostoliai. Tai nenaudinga valstybei, nes rizika įskaičiuojama į kaštus.

Šiame kontekste verta pažvelgti į Rytų partnerystės valstybes, kurias siekiama labiau integruoti į Europos Sąjungą stiprinant pirmiausia prekybos ryšius. Juolab kai lieka vis mažiau abejojančių, kad būtent jos yra netiesioginis prekybos karo taikinys.

Šioms valstybėms, ypač Ukrainai, netrukus reikės konkrečiai pasakyti, kuria kryptimi – Europos Sąjungos, o gal Rusijos – vyks jų geopolitinė slinktis.

Jos gali išsigąsti ir pasirinkti trumpalaikę naudą. Gali tyliai pasibjaurėti civilizuotų normų nepaisymu. O tai sustiprintų motyvaciją ieškoti tvirtesnių ryšių su Europos Sąjunga.

Koks bus pasirinkimas? Apie valstybes tai pasakys labai daug. Bet kuriuo atveju, tai nebus nei kieno nors tiesioginis laimėjimas ar pralaimėjimas. Žingsnis Eurazijos muitų sąjungos kryptimi reikštų, jog valstybė dar nėra pakankamai subrendusi laikytis europietiškų standartų. Reikia papildomų pastangų ir laiko. Aiškumas visada geriau nei migla. Todėl net ir tokio scenarijaus nederėtų laikyti Rusijos pergale.

Lietuva negali nutraukti šio neskelbto prekybos karo. Tačiau ji padarė iš esmės viską, kad vyriausiasis Kremliaus sanitaras kartu su tylinčiais užsakovais aiškiau pajustų artėjančio pralaimėjimo skonį.

Užsitikrinusi Europos Sąjungos politinę paramą, Lietuva išplėtė ne tik galimybes, bet ir informacinį lauką. Žinia apie Rusiją, prekybos santykiuose taikančią nacionalinės ir politinės atrankos kriterijus, sklinda ir greičiau, ir plačiau. Ir taip klibina dabartinės V. Putino Rusijos vertybinius pamatus.

Ne mažiau svarbu, ko Lietuva nepadarė. Ji neatsakė tuo pačiu. Nes yra kitokia.

Bėda tik tai, kad už šias sanitarijos pamokas ir sistemos pralaimėjimus tolimoje perspektyvoje turi šiandien sumokėti mūsų verslininkai. Kaip jiems padėti? Į šį klausimą kiekvienas turi rasti savą atsakymą. Nors paskelbta, kad blokada baigta, aš asmeniškai vėl eisiu į ruso parduotuvę Briuselyje – pirksiu lietuviškos grietinės, sūrio, jogurto. Dėl visa pikta. Jeigu vyriausiasis Kremliaus sanitaras ir vėl pajustų palankų politinį vėją.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...