captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. V. Uspaskichas ruošiasi kalėjiman?

Kaip reikėtų vertinti spalio pradžioje įvykusias permainas Darbo partijoje ir Seimo vadovybėje? Kodėl įvyko tokios rokiruotės? Lengvesnis atsakymas dėl parlamento vadovų pasikeitimo – pagal valdančiosios koalicijos susitarimą ir Seimo Pirmininko, ir jo pirmojo pavaduotojo postai priklauso „darbiečiams“, todėl jie ir sprendžia, kokius savo žmones deleguoti į šias pareigas.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kaip reikėtų vertinti spalio pradžioje įvykusias permainas Darbo partijoje ir Seimo vadovybėje? Kodėl įvyko tokios rokiruotės? Lengvesnis atsakymas dėl parlamento vadovų pasikeitimo – pagal valdančiosios koalicijos susitarimą ir Seimo Pirmininko, ir jo pirmojo pavaduotojo postai priklauso „darbiečiams“, todėl jie ir sprendžia, kokius savo žmones deleguoti į šias pareigas. Daug įdomiau yra vertinti, kodėl vieni žmonės tuose postuose buvo pakeisti kitais.

Pirmoji išvada, kuri peršasi svarstant įvykusias rokiruotes, yra ta, kad socialdemokratai pasiekė reikšmingą pergalę prieš Darbo partiją. Jie nepabūgo „darbiečių“ gąsdinimų išeiti iš valdančiosios koalicijos tuo atveju, jei iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo posto bus atstatydinamas Vytautas Gapšys. Kai „darbiečiams“ tapo aišku, kad socialdemokratai balsuos už šį atstatydinimą, V. Gapšys paskubėjo atsistatydinti pats, nors iki tol įkyriai kartojo esąs nekaltas, todėl nematąs reikalo trauktis iš šio aukšto posto.

Jaunojo Darbo partijos pirmininko atsistatydinimas iš posto parlamente būtų tik neišvengiamas ir suprantamas taktinis žingsnis, paaiškėjus, kad socialdemokratai nepasiduoda šantažui, nes supranta, kad išeiti iš valdančiosios koalicijos „darbiečiai“ nenori patys. Tačiau kodėl V. Gapšys pasitraukė iš partijos pirmininko posto, tiek neilgai jame pabuvęs? Čia reikia patikslinti, kad jis nepasitraukė iš posto, o tik suspendavo savo įgaliojimus. Iš to galima spėti, kad ateityje jis norės grįžti į partijos pirmininkus.

Tačiau ta ateitis gali būti labai miglota. Žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, kad Vilniaus apygardos teismo V. Gapšiui paskirta bausmė – 35 tūkst. litų bauda – Apeliaciniame teisme gali būti pakeista laisvės atėmimo bausme, nes prokuroras prašo šiam teisiamajam skirti pusantrų metų kalėjimo.

Kaip atrodytų Darbo partija, jos pirmininkui sėdint kalėjime? Todėl galima daryti prielaidą, kad V. Gapšys pasitraukė iš partijos pirmininko posto, nes puikiai supranta galįs būti pasodintas. Tokie veiksmai yra daug iškalbingesni nei kartojimas, jog yra nekaltas.

Tačiau pasodintas gali būti ne tik V. Gapšys. Pasodintas gali būti ir pats partijos įkūrėjas bei faktinis jos lyderis Viktoras Uspaskichas. Tokioje sunkioje partijai situacijoje labai svarbu, kad partijos vairą perimtų patikimas ir ištikimas žmogus. Partijos pirmininke, kad ir laikinąja, buvo pasirinkta Loreta Graužinienė. Matyt, dabar ji ponui Viktorui pasirodė geriausiai tinkanti šiam postui, o prieš septynetą metų, kai Darbo partijos įkūrėjas net pusantrų metų „viešėjo“ savo tėvynėje Rusijoje, partijos pirmininko vairą buvo perėmęs Kęstutis Daukšys.

Partijos pirmininke pasirinkus L. Graužinienę, tapo daugiau negu aišku, kad Vydas Gedvilas sėdi ne savo poste. Visi žinome, kad Seimo pirmininku turėjo tapti V. Gapšys, tačiau jo sėdėjimas teisiamųjų suole tam reikalui sutrukdė. Dabar, kai partijos pirmininke tapo reputacijos problemų neturintis žmogus, visiškai suprantama, kad jis turi užimti ir aukščiausią partijai tekusį valdžios postą.

L. Graužinienės skrydis į vieną aukščiausių pareigybių valstybėje puikiai iliustruoja atsakymą į klausimą, kodėl žmonės eina į politiką. Juk jei ši moteris nebūtų laiku įstojusi į Darbo partiją, dabar ji greičiausiai dirbtų buhaltere kurioje nors Ukmergės įmonėje. Dalyvavimas politikoje suteikia galimybių pasiekti tai, ką vargu ar įmanoma pasiekti įprastinėje profesinėje karjeroje, todėl bet kuris populiarus lyderis visada suras bendražygių, kaip kad kažkada jų turėjo Artūras Paulauskas arba kaip kad dabar jų dar turi V. Uspaskichas.

Bet neskubėkime prognozuoti Darbo partijos ateities. Taip, dabar jai nelengvi laikai, kurie dar pasunkės, jei jos lyderiai bus pasodinti kalėjiman. Prisiminkime, kad ši partija 2008 m. Seimo rinkimuose pasirodė kaip antraeilė politinė jėga, tačiau pernykščiuose parlamento rinkimuose ji vėl savotiškai atgimė, ir pirmiausiai V. Uspaskicho asmeninių pastangų dėka. Taip galėjo atsitikti todėl, kad Lietuvoje yra maždaug pusė milijono rinkėjų, kurie niekada nebalsuoja nei už Tėvynės sąjungą, nei už Socialdemokratų partiją, nei už Liberalų sąjūdį.

Pernykščiuose Seimo rinkimuose šimtas tūkstančių jų balsavo už Rolando Pakso partiją, kitas šimtas tūkstančių – už Drąsos kelio partiją, o beveik trys šimtai tūkstančių pasirinko Darbo partiją. Todėl yra akivaizdu, kad Darbo partijos saulėlydis prasidės tik tuo atveju, jei atsiras populiaresnis už poną Viktorą politinis lyderis, galintis paimti šių rinkėjų balsus. Tačiau ryškesnio populisto už V. Uspaskichą mūsų politinėje padangėje kol kas nesimato.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...