captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vladimiras Laučius. L. Graužinienės skrydis: kaip Darbo partija gelbėjo savo kailį

Ne iš gero gyvenimo Darbo partija keičia pirmininkus, kaip kojines, ir Seimo Pirmininkus – kaip paslaptingas moteris. Noras dar kurį laiką išlikti įtakinga partija ir troškimas būti tarp valdančiųjų lėmė daug ką nustebinusius ir kažkodėl papiktinusius sprendimus.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ne iš gero gyvenimo Darbo partija keičia pirmininkus, kaip kojines, ir Seimo Pirmininkus – kaip paslaptingas moteris. Noras dar kurį laiką išlikti įtakinga partija ir troškimas būti tarp valdančiųjų lėmė daug ką nustebinusius ir kažkodėl papiktinusius sprendimus.

Kokie, savo ruožtu, išoriniai veiksniai lėmė šią savaitės aktualija tapusią „darbiečių“ politinės lyties keitimo operaciją? Svarbiausias – tai, kad prie sienos juos prirėmė koalicijos partneriai socialdemokratai. Kitas – tai, kad ir prezidentė, ir opozicija, ir socdemai privertė pripažinti tai, ko niekaip nenorėjo pripažinti Vytautas Gapšys: jei teismas tave nuteisia, tai neaiškink, žmogau, kad esi kaip niekad vertas tapti Seimo Pirmininku, o turėk gėdos ir lipk nuo pakylos.

Kitas galimas Darbo partijos gudraus ėjimo veiksnys galėjo būti Kremliaus strategai, patarę Viktoro Uspaskicho suburtiems V. Gapšio gerbėjams, kaip jiems galutinai nesusimauti ir dar kurį laiką pabūti naudingiems Kremliui. Bet tai tik spėjimas, kuriuo nesinorėtų tikėti.

Šiaip ar taip, po greito ir grakštaus Loretos Graužinienės skrydžio į Seimo Pirmininko postą pasipylė nemažai keistų aiškinimų ir vertinimų: esą nutiko kažkas neįtikėtina, skandalinga, ir ypač – dėl Vydo Gedvilo pasitraukimo.

Tėvynės sąjungos patriarchas Vytautas Landsbergis, atsakydamas į klausimus apie V. Gedvilo posto užleidimą Loretai Graužinienei, priežasčių ieškojo veikiau Marso politikos peripetijose nei nereikšmingoje Žemės planetoje ar juolab Lietuvoje. Jo manymu, Viktorui Uspaskichui V. Gedvilas neįtiko, nes norėjo apkaltos Seime Neringai Venckienei.

Viešpatie, kodėl V. Uspaskichui ir jo partijai, turinčiai tikrai nemenkų problemų, dabar turėtų labiausiai rūpėti... N. Venckienė? Ir ne šiaip rūpėti, o lemti svarbiausių postų perdalijimą? Kaip paaiškinti šias, švelniai tariant, keistas profesoriaus V. Landsbergio interpretacijas?

Matyt, profesorius įsivaizduoja taip: „darbiečių“ vadas ilgai galvoja, ar jam tinka V. Gedvilas kaip Seimo pirmininkas, ir vis niekaip nesugalvoja. Dar galvoja, ir vis tiek nesugalvoja. Tada pasiklausia savo partiečių, ką jie galvoja, bet anie irgi neturi nuomonės. Ir staiga V. Uspaskichui topteli: „O ar kas nors paklausė, ko nori mergaitė?!!“ Ir tuomet – eureka! V. Gedvilas netinka dėl požiūrio į N. Venckienę!

Ne ką geriau skambėjo ir V. Landsbergio bendražygių bei kai kurių apžvalgininkų pažertos sąmokslo teorijos, pagal kurias V. Uspaskichas darė spaudimą V. Gedvilui ir jį „nuvertė“ kaip nepakankamai lojalų partietį, palyginti su L. Graužiniene.

Po Seimo rinkimų V. Uspaskichas iškart galėjo siūlyti vieną iš lojaliausių asmenų į Seimo pirmininkus. Kodėl jis pasirinko „nelojalų“ V. Gedvilą, užuot siūlęs lojalią L. Graužinienę, dėl kurios kandidatūros, kitaip nei dėl V. Gapšio, opozicija ir viešoji nuomonė skandalo nekėlė? Žodžiu, lojalumo atžvilgiu schema „V. Uspaskicho žmogus L. Graužinienė – prieš V. Uspaskichui nepaklūstantį V. Gedvilą“ yra iš piršto laužta. Nelojalių ir nepaklūstančių V. Uspaskichui tos partijos „elite“ kol kas apskritai nėra.

Maža to, visai įtikinamai skamba ir paaiškinimas, kad V. Gedvilas nori į Europos Parlamentą. Koks jam skirtumas – tą likusį pusmetį išbūti Seimo Pirmininku ar Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju? Palyginti su laukiančia perspektyva tai – smulkmena. O į Europos Parlamentą politikai šiais laikais veržiasi dar labiau nei į Seimo Pirmininko, premjero ar net prezidento postą. Taigi viskas paaiškinama labai paprastai – be jokių sąmokslo teorijų apie V. Gedvilo „nuvertimą“.

Galiausiai – kodėl ir opozicija, ir dalis politikos komentatorių staiga ėmė lieti krokodilo ašaras dėl V. Gedvilo? Ar jis pasirodė kaip puikus ir perspektyvus politikas? Vargu bau. Ar jis politiškai daug stipresnis už L. Graužinienę? Nieko panašaus. Politinės patirties ir galbūt komunikacijos gebėjimų ji turi gerokai daugiau. Ir jei konservatorių ir liberalų rinkėjams labiau patinka V. Gedvilas, o ne ji, tai tikrai ne pagrindas manyti, kad Darbo partijos esamiems ir potencialiems rinkėjams jis irgi yra patrauklesnis už L. Graužinienė.

Beje, jei lyginsime šią ir aną Seimo kadencijas, tai L. Graužinienė savo rinkėjus gali mėginti mobilizuoti panašiai, kaip konservatorių rinkėjus mobilizavo buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. O „darbiečiams“ reikia lyderio, mėginsiančio gelbėti populiarumą sparčiai prarandančią partiją V. Uspaskicho ir V. Gapšio problemų akivaizdoje. Nieko keista, jei V. Gedvilas tokiu lyderiu būti nei gali, nei nori. Europos Parlamentas – daug patrauklesnė perspektyva.

Kažkodėl klykiantiems dėl Seimo vadovybėje įvykusių permainų nešauna į galvą – arba kaip tik šauna ir labai skaudina – vienas paprastas klausimas: jei viskas taip blogai, tai kodėl taip ramiai sureagavo viena griežčiausių Darbo partijos kritikių – prezidentė Dalia Grybauskaitė? Kodėl ji neįžvelgia marsiečių puolimo ir kitų kosmose pamatytų problemų, kurios dvi dienas buvo mėsinėjamos viešojoje erdvėje?

Atsakymas – labai paprastas. Padaryti sprendimai sustiprino valdančiąją koaliciją, o tai labai neparanku opozicijai ir jos viešiesiems simpatikams. Ir sustiprino toli gražu ne taip, kaip galbūt mėgtų opozicijos atstovai. Konservatoriams ir liberalams būtų tikusios nebent tokios permainos valdančiojoje koalicijoje, kurios sustiprintų Darbo partijos įtaką ir leistų aštriai kritikuoti socialdemokratus už amoralų nuolaidžiavimą „darbiečiams“. Juos būtų tenkinusi ir koalicijos griūtis dėl socialdemokratų principingumo. O kas įvyko?

Socialdemokratai laimėjo politinę pergalę: jie ir įveikė „darbiečius“, privertę patraukti V. Gapšį, ir neleido sugriūti koalicijai, nepaisant daug kartų minėtų „darbiečių“ grasinimų iš jos pasitraukti. Maža to – koalicija ne tik nesugriuvo, bet ir – dabartinėmis aplinkybėmis – atrodo patvaresnė nei buvo. Ir kas turėtų dar labiau liūdinti opoziciją – tarp valdančiųjų išaugo ne reitingus prarandančios ir moraliai beveik sužlugdytos Darbo partijos, o į populiarumo aukštumas su didžiuliu atotrūkiu iškilusios LSDP įtaka.

Atrodo, socialdemokratams pavyksta pasiekti tai, ką aną kadenciją sugebėjo padaryti konservatoriai: pastatyti į vietą tuos koalicijos partnerius, kurie, švelniai tariant, nedarė garbės, ir kartu išsklaidyti kalbas arba greitą ir neišvengiamą koalicijos griūtį. Konservatorių suformuota valdžia, kaip pamename, išsilaikė visą kadenciją. O tai, kad išvalyta nuo teisiamųjų ar nuteistųjų Darbo partija nėra absoliutus blogis, su kuriuo išvis negalima dirbti, yra pripažinęs ir Andrius Kubilius, kai kvietė „darbiečius“ paremti konservatorių suformuotą Seimo daugumą.



 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close