captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Iš Italijos – gera ir labai bloga žinia

Penktadienį rytą laikraščiai komentavo ne tik Silvio Berlusconio žlugimą, – tai, daugelio nuomone, gera žinia, – bet ir pasibaisėtiną bėglių tragediją Viduržemio jūroje. Freiburgo dienraščio „Badische“ žodžiais, „vėl nuskendo daugiau nei šimtą pabėgėlių, ir jie nebus paskutiniai tokie“.
M. Drunga, Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.
M. Drunga, Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Penktadienį rytą laikraščiai komentavo ne tik Silvio Berlusconio žlugimą, – tai, daugelio nuomone, gera žinia, – bet ir pasibaisėtiną bėglių tragediją Viduržemio jūroje. Freiburgo dienraščio „Badische“ žodžiais, „vėl nuskendo daugiau nei šimtą pabėgėlių, ir jie nebus paskutiniai tokie“.

Pasak Liuneburgo „Landeszeitungo“, „šios pasikartojančios tragedijos prieš Italijos Lampedūzos salą ir kitur Viduržemio jūroje – tiesiog Europos gėda. Europos Sąjungos šalys narės turėtų leisti gerokai daugiau legalios imigracijos ir dosniau suteikti politinį prieglobstį, kad pristabdytų gyvybei pavojingus nelegalius bėgimus į žemyną. 

Tuo pačiu bendromis pastangomis su bėglių kilmės šalimis reikia stabdyti nusikaltėliškas gaujas, kurios už didelius pinigus jūros kelionei netinkamais laivais gabena truputį geresnio gyvenimo besitikinčiuosius į garantuotą mirtį“, – rašė šiaurinės Vokietijos laikraštis. 

Karslruhės dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“ teigė, jog „Viduržemio jūra jau seniai yra didžiausias masinis kapinynas priešais vartus į Europą“ ir kad „Europa į visa tai reaguoja tik atsikratymu, nieko nedarymu ir žiūrėjimu į šalį, nes migracija yra karšta geležis, nuo kurios niekas nenori nudegti pirštų“.   

Tačiau Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ į kai ką pasižiūrėjo kitaip. Jis pažymėjo, jog „Europos Sąjungos šalys įsipareigojo persekiojamiesiems suteiktį prieglobstį. Vis dėlto beveik neįmanoma čia atvykti legaliai, kad šia teise perseliojamieji galėtų pasinaudoti.

Dauguma prigėrusiųjų prieš Lampedūzos salą atplaukė iš krizės apimtų valstybių, ir tokiems politinio prieglobsčio paraiška tikriausiai būtų buvus patenkinta. Tačiau kelią jiems užkirto karinė sienos apsauga ir teisėtvarkos sistema, kuri žmonių gyvybes gelbėjantiems žvejams ar prekybos laivų kapitonams grasina kaltinimais dėl nelegalaus žmonių gabenimo.

Katastrofos akivaizdoje visi kaltę verčia sąžinės neturintiems žmonių gabentojams. Tuo tarpu akivaizdu, ką reikia daryti: jūrų gelbėjimo negalima persekioti. Ir Europa vėl turi atverti prieigas ieškantiems prieglobsčio. Kitaip žūtys tęsis toliau“, – teigė Berlyno dienraštis.

O Flensburgo „Tageblattas“ rašė, jog „užuot investavęs vis daugiau pinigų į argrasymą, Briuselis geriau pinigus taupytų.  Pavyzdžiui, nutraukdamas subsidijas pietų Europos jūrinės žvejybos flotilėms, kurios išgaudo Vakarų Afrikos pakrančių žuvis. Taip pat subsidijas Italijos ūkininkams, kurie savo pomidorų perteklių gali Afrikoje taip pigiai parduoti, kad vietinius žemdirbius ten nuvaro į bankrotą.

Europa čia nėra nekalta“, – darė išvadą Flensburgo laikraštis.

Kad „tai Europos gėda, mūsų gėda“, – sutiko ir Ciuricho dienraštis „Tages–Anzeiger“. „Tai mūsų žuvusieji. Pasibaisėjimas ir apmaudas dėl tragedijos yra šventvagiški. Lampedūza – daugiau negu sala. Tai simbolis politikos, kuriai Europoje plačiai pritariama.

Mes nenorime tų migrantų ir bėglių, kurie iš labiau į pietus esančių Afrikos dalių ieško Europoje darbo, geresnio gyvenimo ar apsaugos nuo persekiojimo. Kasmet šimtai jų išplaunami negyvi į krantą ir supakuojami į numirėlių maišus, nematant jokioms televizijos kameroms“.

Varuvos „Gazeta Wyborcza“ taip pat apgailestaudama rašė, jog „Europa nepasiruošusi priimti mases afrikiečių, kurie noriai gyventų ir dirbtų senajame žemyne. Briuselis aiškina, jog esama Europos Sąjungos programų, kuriomis ekonomiškai remiamos Afrikos šalys, kad jų žmonės rastų darbą ir saugiai gyventų savo tėvynėje.

Tačiau karų, korumpuotų diktatūrų ir finansiškai silpnų ES fondų akivaizdoje, šitas būdas sumažinti „migrantų spaudimą“ kol kas neveiksmingas“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis. 

Kad „trūksta politinės valios imtis čia pat galimų ir reikiamų priemonių“ tokioms tragedijoms išvengti, sutiko ir Malmės dienraštis „Sydsvenska Dagbladet“

O dabar nuo tragedijos prie Lampedūzos truputį, bet tik truputį šiauriau į Romą, kur, atrodo, pagaliau ir galutinai pralaimėjo Silvio Berlusconi. Kaip tksliai rašė Maskvos verslo dienraštis „Komersant“, tai, be abejo, „skausmingiausia pragaištis jo politinėje karjeroje.

Pirmiausia jis išprovokavo balsavimą dėl pasitikėjimo ministro pirmininko Enrico Lettos vyriausybe tam, kad užblokuotų savo paties mandato Senate atėmimą. Bet tada jis paskutinę akimirką apsisuko ir prašė parlamento Enricą Lettą paremti.

Po to, kai jis šitam žingsniui pasiryžo, daugiau nei 20 jo frakcijos narių nuo jo atsiribojo. Tuo Silvio Berlusconi ir prarado savo partijos kontrolę“, – rašė Rusijos sostinės laikraštis.  

Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“ tai išdėstė dar vaizdingiau:

 „Senasis burtininkas darsyk pakėlė ranką. Vienu savo lazdelės mostelėjimu jis norėjo savo padarėlius – saują ministrų – pradanginti tarsi triušelius ir taip sužlugdyti vyriausybę. Tačiau tada burtininkui užėmė kvapą.

Įvyko kažkas neregėto: magija nesuveikė. Ministrai pasiliko postuose. Senatoriai vyriausybei pareiškė pasitikėjimą. Du dešimtmečius S. Berlusconi buvo Italiją užbūręs, jis kūrė ir žlugdė partijas bei vyriausybes. O šią savaitę šalis lyg ir pabudo iš S. Berlusconio užkeikimo.

Tik bėda ta, kad senasis burtininkas dar nesijaučia įveiktas. S. Berlusconiui neduotas sugebėjimas įžvelgti, jog reikia atsisveikinti. Greičiau jis tykos progos atsikeršyti“, – rašė pietų Vokietijos laikraštis.

Anot Frankfurto dienraščio „Allgemeine“, jei „ligi šiol S. Berlusconis buvo laikomas nieko nevaržomu savo partijos valdovu, tai dabar visi pamatė, jog galima veikti ir be S. Berlusconio. O ar ponas galutinai pasitrauks nuo politinės scenos, priklausys ir nuo jo politinių priešininkų.  

Jei kairėje bus pasiryžta jam pavėluotai atkeršyti už visus kairiųjų pralaimėjimus, tai daliai italų S. Berlusconis taps kankinys, kuris dar ilgai už nosies vedžios Italijos politiką“, – nelinksmai prognozavo Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

Lublianos dienraštis „Dnevnik“ vis dėlto reiškė nuomonę, kad „tai bent jau politinė šio ginčijamo italų politiko ir medijų magnato pabaiga“.

Šiai nuomonei pritarė ir Milano, jo gimtojo miesto, dienraštis „Corriere della Sera“, rašydamas, jog „Silvio Berlusconio era baigėsi paskutiniu blefu“.

Laikraštis tęsė, kad „jo balsavimas už vyriausybę, kurią norėjo sužlugdyti, buvo menamos pergalės vaizdavimas tikro politinio ir asmenio pralaimėjimo akivaizdoje. Vidurio dešinės stovyklos steigėjas jau nebesuprato ne tik itališkosios, bet ir tarptautinės realybės faktų.

Be to, jis visiškai nepajuto, kad jo partijos ministrai ir šalininkai pamažu imasi laisvintis iš jo vienvaldystės“, – rašė Milano laikraštis.

Vienos dienraščio „Standard“ žodžiais, „S. Berlusconis, kuris buvo įsitikinęs, kad į istoriją įeis kaip „geriausias Italijos vyriausybės vadovas“, darbar turi dar dvi savaites apsispręsti, ką rinktis: namų areštą ar socialinį darbą“.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...