captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Italija panašėja į Lietuvą?

Šioje užsienio spaudos apžvalgoje pažiūrėsime į Italiją, kurią dabar krečia rimta politinė krizė. Italijoje rinkimai vyko vasario gale, bet antroji po rinkimų jos vyriausybė, kuriai vadovauja Enrico Letta, jau atsidūrė pavojuje.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Šioje užsienio spaudos apžvalgoje pažiūrėsime į Italiją, kurią dabar krečia rimta politinė krizė. Italijoje rinkimai vyko vasario gale, bet antroji po rinkimų jos vyriausybė, kuriai vadovauja Enrico Letta, jau atsidūrė pavojuje.

Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, „šią savaitę turės būti nuspręsta, ar buvęs premjeras Silvio Berlusconi, tvarkingai nuteistas dėl mokesčių nusukimo, praranda savo vietą Senate. Berlusconi likimas yra tas fonas, kuriame jo „Laisvės tautos“ partijai priklausantys ministrai paskelbė pasitraukiantys iš didžiosios koalicijos su kairiųjų demokratų partija“. 

„Tad S. Berlusconi asmenybė Italijos vyriausybėje veikia kaip pakrikimo faktorius. Šis ponas savo asmeniškus interesus nesidangstydamas kelia virš visos valstybės ir bendruomenės interesų. Tai, kad jis nepalankų jam teismo nuosprendį vadina „valstybiniu perversmu“, jau yra labai blogai, bet tai, kad jis piktnaudžiauja savo partijos ministrais kaip sąmokslininkais, tiesiog nepakenčiama“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

Pasak dienraščio „Münchner Merkur“, „Italija, apimta nepaaiškinamo saviparalyžiaus, stebi, kaip neskrupulingas egomaniakas S. Berlusconi atjungia energijos tiekimą visai vyriausybei. Pastebėkime – tai ne prieštaraujantys nusistatymai, kaip kovoti su Europos skolų krize, kurie privedė Italijos vyriausybę prie žlugimo briaunos. Viskas sukasi tik apie susenusio milijardieriaus kovą dėl politinio išlikimo. Visoje Europoje sklinda tiesiog negalėjimas suprasti, kaip italai nesugeba išsivaduoti iš potencialaus duobkasio glėbio“.

Berlyno nepriklausomų kairiųjų „Tageszeitung“ prisibijojo, kad „rizika didelė, jog politinis Italijos nestabilumas dramatiškai paaštrins ūkio bei finansų krizę. O jeigu valdžios krizė prives prie greitų naujų rinkimų, tai padėtis taps mirtina“.

„Pagal dabartinį Italijos rinkimų įstatymą gali pasikartoti 2013 m. vasario rinkimų rezultatai: Senatas be aiškios daugumos ir parlamentas, kuriame europietišku požiūriu visiškai neprognozuojamos Silvio Berlusconi ir Beppes Grillo trupės vėl turės didžiulio svorio.

Todėl būtinai reikia avarinės vyriausybės. Bet tai turėtų būti tokia, kuri, kitaip nei ligšiolinis Enrico Lettos kabinetas, būtų ne tik gimusi iš bėdos, bet ir imtųsi pagaliau su ja susitvarkyti, pradėdama nuo ryžtingų rinkimų sistemos reformų“, – rašė Berlyno dienraštis, pajudindamas temą, apie kurią ir Italijoje jau seniai kalbama, bet, deja, nieko nepadaroma iki galo.

Tuo, nuo savęs pridursime, Italija ir yra labai panaši į Lietuvą.

Florencijos laikraštis „Nazione“ didžiosios koalicijos – tai yra dešiniųjų ir kairiųjų – žlugimą, pasitraukus visiems penkiems S. Berlusconi partijos ministrams, priskyrė ne S. Berlusconi didybės manijai, bet rašė taip:

„Naujausioji krizė nei smogė kaip perkūnas iš giedro dangaus, nei ją sukėlė praėjusiųjų savaičių politiniai susišaudymai. Problema greičiau ta, kad abi didžiosios partijos tiesiog nesugeba įveikti savo abipusę nemeilę viena kitai ir tiesiog negeba sugyventi“. 

„Ir, matyt, dar labiau neįsivaizduojama, kad jos taps patikimomis sąjungininkėmis ir patvariai bendradarbiaus. Savo atsistatydinimu Laisvės partijos ministrai, ko gero, amžinai užtrenkė duris didžiajai koalicijai Italijoje“, – rašė Florencijos dienraštis.

Pasak Maskvos laikraščio „Novyje Izvestija“, santykiai tarp dviejų praėjusius Italijos rinkimus laimėjusių partijų „nuo pat pradžių buvo įtempti. Tiesiog per daug prieštaravimų. Bet kaip tik nūnai Italijai tokios politinės krizės visiškai nereikia. Juk atrodo, kad šalies ekonomika pagaliau ima po dvejus metus trukusios recesijos atsigauti. Todėl Italijai reikia politinio stabilumo.

Madrido dienraščio „Pais“ nuomone, „jokia modernios Europos šalis negali sau leisti šantažuojama tokio neskrupulingo politiko, kaip S. Berlusconi. Buvusiam vyriausybės vadovui rūpi tik jo asmeninių problemų su teisingumo sistema sprendimas ir nieko daugiau“.

„Jo galios pozicija ir teismų darbo lėtumas leidžia jam nuolatos trukdyti demokratinių institucijų funkcionavimui. O vis dėlto antikorupcinių įstatymų reikia griežtai laikytis, net jeigu tai pareikalautų naujų rinkimų“.  

Anot Milano dienraščio „Corriere della Sera“, „S. Berlusconi, atrodo, nesupranta, kad pasirinko blogą strategiją. Iš tiesų, jis pasitarnavo savo priešininkams ir tuo pagreitino savo atsisveikinimą su politine scena, užuot jį nudelsęs, ir jis tikrai nebeįstengs savo kailio išgelbėti. Galios žaidimai pavojingi ne tik Italijai, bet ir tiems, kurie juos surengia“. 

„Tuo pačiu gausėja nerimą keliančių signalų iš Europos institucijų ir finansų rinkų: jų akimis, Italijai gresia kelias į nevaldomumą. O mūsų šalis – tai ne Graikija: ji yra Didžiojo aštuoneto narė, todėl Europops Sąjunga ir negali sau leisti tokio nestabilumo Italijoje“, – rašė šiaurinės Italijos dienraštis.

Meco šiaurės rytų Prancūzijoje dienraštis „Republicain Lorrain“ taip pat rašė, jog „apmaudą kelia tai, jog  kitoje Alpių pusėje vaidinama „commedia dell`arte“ savyje kelia pavojų visai Europos Sąjungai. Dar Europos centrinis bankas gali be apribojimų pirkti Italijos skolas. Tačiau fone tyko Vokietijos Konstitucinis teismas. Jis greit spręs, ar tokios intervencijos suderinamos su pagrindiniu Vokietijos įstatymu. Ir kas žino, koks bus jo sprendimas“.

Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“ irgi reiškė nuomonę, jog „mėgindamas sugriauti ministro pirmininko E. Lettos vyriausybę, S. Berlusconi, matyt, pertempė stygą, nors jis vis dar turi daug šalininkų“.

„Dabar, kai jis bando susprogdinti politinę sistemą, bet tuomi kelia pavojų Italijos svirduliuojančiai ekonomikai, jam gresia jo šalininkų susiskaldymas. Tai reikštų, kad pagaliau atsiveria durys S. Berlusconi išėjimui iš Italijos politikos visam laikui“, – rašė Nyderlandų laikraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...