captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Kas, su kuo, kada ir apie ką?

Su kuo Seimo pirmininkui gerti kavą? Su Gedimino prospektu defiliuojančiu bomžu būtų gerai, o su šimtus darbo vietų turinčios bendrovės vadovu – jau ne? Ar pamatęs priešais ateinantį verslininką Seimo narys turėtų sprukti į kitą gatvės pusę, nes dar, žiūrėk, kavos pakvies išgerti?
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Viešoji erdvė Lietuvoje kunkuliuoja, tačiau, atrodo, kad ji pati, be jokio atsako, sugeria tai, ką ištransliavo.

Prieš kelias dienas buvęs FNTT vadovas Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius interviu vienai radijo stočiai pranešė, kad pakeliui į radiją jį sekė, ir tai, jo tvirta nuomone, darė Valstybės saugumo departamento agentas. Be to, pridūrė Seimo narys, saugumietis buvusį generolą sekęs visiškai nemokšiškai.

Nuo Seimo iki tos radijo stoties – vos keli žingsniai. Jei net tokio atstumo net Seimo narys negali žengti laisvai ir jei jis yra sekamas iš tiesų, tai didesnio skandalo demokratinėje valstybėje negali būti. Kaip ir kokiu pagrindu teisinėje valstybėje gali kas nors sekti tautos išrinktąjį? Tai – nusikaltimas.

Kita vertus, jei tai, ką sakė Seimo narys, yra išsigalvojimas, tai taip pat yra skandalas, nes tokiu atveju politikas šneka visiškus vėjus. Taigi tai turėtų būti skandalas net nepaisant to, kad kiekvienas iš mūsų išvardytų bent dešimt Seimo narių, kurie tik visiškus vėjus ir tešneka – apie mirties bausmės sugrąžinimą, iš buvusių kolonijų surinktą Europos krepšinio čempionų rinktinę ar ką nors apie pensijas.

Tačiau ar kas nors sureagavo į tai, ką kalbėjo Seimo narys V. Gailius? Visiška tyla. Galima sakyti, mirtina. Tarsi taip ir turėtų būti.

Gal taip yra todėl, kad mes, lietuviai, esam ramūs kaip belgai, todėl apskritai į nieką, kas susiję su politikais, nereaguojame.

Netiesa. Reaguojame, ir dar kaip. Dieną prieš tai, kai V. Gailius paskelbė, jog jis yra sekamas, žiniasklaida pranešė, kad kavinėje, kuri yra per šimtą metrų nuo Seimo, Seimo pirmininkas pastebėtas geriantis kavą su „MG Baltic“ bendrovės savininku.

Nacionalinis radijas net laidą tam kavos gėrimui paskyrė. Joje rimtai svarstyta, kaip taip galima Seimo pirmininkui – gerti kavą su verslininku. Daug kas lingavo pritardami ir piktindamiesi, kad šitaip nedera.

O kodėl nedera? Su kuo tada Seimo pirmininkui gerti kavą? Su Gedimino prospektu defiliuojančiu bomžu būtų gerai, o su šimtus darbo vietų turinčios bendrovės vadovu – jau ne? Ar pamatęs priešais ateinantį verslininką Seimo narys turėtų sprukti į kitą gatvės pusę, nes dar, žiūrėk, kavos pakvies išgerti?

Daug kam šitoje valstybėje rimtai atrodo, jog būtent taip Seimo pirmininkas ar ministras ir turėtų pasielgti.

O kodėl Seimo pirmininkas negali šiaip sau išgerti kavos su didelės įmonės savininku? Tik todėl, kad keli pilietininkai, pilietinės visuomenės viziją atvedę į Garliavos patvorį, aštuonerius metus kalė į galvas ir su prezidentės nusistatymu prieš verslininkus lietuvius galiausiai įkalė, kad visi mūsų verslininkai yra oligarchai, kurių reikia vengti kaip raupsuotųjų?

Taip ir norisi sušukti: žmonės, atsipeikėkite! Negi tikrai visiems taip toli nuvažiavo stogas? Nejau labiau patiktų, kad Seimo pirmininkas su verslininku susitiktų kur nors miške ir dar tamsią naktį?

Ar mes gyvename laisvoje šalyje, ar vis dar lageryje, kur kiekvienas kiekvieno žingsnis yra sekamas? Kur po kiekvieno susitikimo rašomas slaptas raportas – kas, su kuo, kada ir apie ką?

Airijoje nieko nestebina, kad jos ministras pirmininkas, pabaigęs sunkią darbo dieną, išeina iš rūmų, pereina aikštę ir užsuka į aludę išlenkti poros pintų, pasišnekučiuoti su tais, kurie taip pat merkia ūsus į alų. Ir niekas nesuka sau galvos, jei kartais premjeras persimeta žodžiu kitu su kokiu verslininku.

Tam valdžia ir yra, kad ji nuolat girdėtų, ką sako verslas, be kurio nebus nei bendrojo produkto augimo, nei šalies konkurencingumo, nei pensijų.

Šalis, kuri verslą stumia į nuošalę, save pačią įvaro į civilizacijos nuošalę, kurioje rūgsta atvirą visuomenę ardančios įtarumo, pavydo ir neapykantos musmirės.

Tai gal vis dėlto laikas atsipeikėti? Apskritai pasirinkimas tėra toks: arba galų gale tapti laisvais žmonėmis, arba aptverti Lietuvą spygliuota viela ir kas šimtas metrų prikabinti lentelių su užrašais „Švėkšna“, „Žiegždriai“, „Vasaros gatvė“ ir „Naujoji Vilnia“. Ką renkatės?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...