captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ar prasidėjo persų pavasaris?

Naujasis Irano prezidentas Hassanas Rouhani prabilo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje tokiu būdu, kuris pasaulio sąmonėje paliko daug neaiškumų. Ar Irane tikrai prasidėjo persiškasis pavasaris? Štai keli užsienio spaudos pasvarstymai.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.

Naujasis Irano prezidentas Hassanas Rouhani prabilo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje tokiu būdu, kuris pasaulio sąmonėje paliko daug neaiškumų. Ar Irane tikrai prasidėjo persiškasis pavasaris? Štai keli užsienio spaudos pasvarstymai.

Pasak Vokietijos dienraščio „Welt“, ‚palyginus su anksčiau sukeltais lūkesčiais – juk jis buvo pradėjęs žavumo kampaniją, kad įtikintų Vakarus savo gerais norais, –  jo pasirodymas Jungtinėse Tautose nuvylė.

Taip, H. Rouhani pasiūlė su Vakarais kalbėtis, bet dėl to niekad nebuvo abejojama. Tačiau šiaip jo kalboje – tik daug senoviško griaudėjimo apie Dievo valstybę.

H. Rouhani kalba – įprastinis revoliucinės propagandos ir nuogo melo mišinys, šįkart paskanintas tautų savitarpio supratimo klišėmis, kad tik jį būtų lengviau suvirškinti“, – teigė Berlyne ir Hamburge leidžiamas laikraštis, dar pridurdamas, kad „H. Rouhani jokių dalykinių nuolaidų nepadarė“.

Kitas šiaurinės Vokietijos dienraštis, „Neue Osnabrücker“, priminė, jog šios „tariamos Dievo valstybės nusižengimų sąrašas ilgas“. Juk „kalėjimuose ir toliau sėdi begalės kitaminčių, žmonėms paneigiama nuomonės laisvė, Teheranas palaiko sąjūdį „Hezbollah“, kuris nori sunaikinti Izraelį.    

Rinktiniai daliniai kovoja Sirijos diktatoriaus Basharo Assado pusėje. O atominė programa tokia, jog Jungtinių Tautų rūpestis dėl joje esančio karinio komponento visiškai pagrįsta“.  

Liuneburgo „Landeszeitungas“ reiškė nuomonę, jog „viena prakalba negali baigti ledynmečio. Tačiau ji gali įvesti atlydį. Prezidentas H. Rouhani Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos susitikime atsisakė savo pirmtao M. Ahmadinedžado apokalipsinės naikinimo retorikos.

Tuo jis davė ženklą, kaip tvirtai sėdi balne, šiek tiek sutvardžius radikaliuosius revoliucijos sergėtojus. Tačiau ir H. Rouhani parodė, kur jam eina raudonoji linija – tiesa Irano nacionaliniais interesais, prie kurių vyriausybė priskiria ir savo atominę progamą“.

Taip rašė Liuneburgo laikraštis, o Diuseldorfo „Handelsblattas“ šiai minčiai pritarė, tačiau pastebėjo ir naują niuansą: „pozicijose dėl atominio ginčo iki šiol niekas nepasikeitė, tačiau tone, kuriuo Teheranas dabar kalba, skamba nauja gaida.

H. Rouhani švelnumas – kontrastas jo pirmtako prakeikimams. Tačiau nepasitikėjimas giliai įsišaknijęs. Didžiausias pavojus tas, kad tas nepasitikėjimas pats save patvirtins. Tačiau diplomatija nusipelno būti išbandyta“, – rašė Vokietijos verslo dienraštis. 

Pasak Hanoverio „Allgemeine“, dabar Vakarams būtų prasminga „žengti žingsnį iš savo pusės. Pvz., paskiriant pinigus, kuriais ligoniai Irane būtų aprūpinti vaistais. Tai būtų humanitarinis Vakarų indėlis – tam, kad proveržis, kurį sukūrė H. Rouhani išrinkimas Irane, nesubliukštų“, – rašė Hanoverio laikraštis.

Austrijos sostinės dienraščio „Standard“ požiūriu, „galima daryti prielaidą, kad pačiame Irane prezidento kalba kai ką labai suerzino. Aplink Islamiškosios respubikos gvardiją susispietusi grupė H. Rouhani atsivėrimą Jungtinių Amerikos Valstijų link laiko ne kuo kitu kaip islamiškosios valstybės revoliucinio identiteto išdavimu.

Tai nuožmi kova dėl valdžios, kurios paskutinį raundą Irano pragmatikai per paskutinius prezidento rinkimus, tiesa, laimėjo, tačiau viena pergalė mūšyje dar nereiškia, kad laimėtas karas“, – rašė Vienos dienraštis.

Pasak Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, „draugiškai pasirodantis H. Rouhani pasakė iš esmės tą patį, ką tvirtino jo niūrusis pirmtakas M. Ahmadinedžadas, būtent, kad Iranas nekuria atominės bombos, bet turi teisę vykdyti taikią atominę programą, kaip ir kiekviena kita pasaulio šalis.

 Izraeliečiai šią žinią priėmė suakmenėjusiais veidais. Jiems tik visiškas iraniečių atsisakymas sodrinti uraną reikštų patenkinamą žingsnį“, – teigė Varšuvos laikraštis.

Toronto dienraštis „Globe and Mail“ tai patikslino: „Niujorke H. Rouhani pabrėžė savo šalies teisę sodrinti uraną, tačiau jis įsakmiai neakcentavo atominio ginklo kūrimui tinkamo aukštos kokybės urano sodrinimo, o tai reiškia, kad ateinantis derybų ratas Ženevoje nebūtinai turi žlugti ir kad dabar ne laikas dar labiau griežtinti tarptautines sankcijas Iranui“, – rašė Kanados laikraštis.

 O Turkijos dienraštis „Cumhürriyet“ teigė, kad „nors pirmą kartą galima tikėtis ilgalaikę įtampą regione sušvelninančio persų pavasario, Iranas dar tik pačioje ilgo kelio pradžioje. Jungtinių Tautų pastato koridoriuose B. Obama ir H. Rouhani dar nepadavė vienas kitam rankos.

Be to, yra  daug veikėjų, kurie dar galį šį ilgą kelią užminuoti. Tai Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas, izraeliečių lobis, Saudo Arabija ir paties Irano ereliai, norintys užkirsti kelią savo šalies atsivėrimui“, – rašė Stambulo laikraštis. 

Vis dėlto ne kitur, o Teherane pasirodantis anglakalbis laikraštis „Iran Daily“ palankiai įvertino tai, jog „savo kalbose ir Barackas Obama, ir Hassanas Rouhani pabrėžė, jog skirtumus reikia sumažinti diplomatijos būdu.

Atrodo, kad jiedu perleis savo užsienio reikalų ministrams užduotį per pastarųjų būsimą susitikimą ne tik ant savo pečių užsikrauti pokalbių bei derybų sunkumus, bet ir rankų pasispaudimu ministrų lygmenyje atlikti tai, ką prezidentai pražiopsojo padaryti Niujorke“, – rašė Irano sostinės dienraštis.

Čekijos sostinės laikraštis „Lidove Noviny“ džiaugėsi, jog „pagaliau Iranas turi prezidentą, kuris skleidžia ne baimę ir sąmokslo pojūtį, bet racionaliai argumentuoja. Po tuo, ką H. Rouhani pasakė Jungtinių Tautų plenume, galėtų ir Vakarai pasirašyti: Iranas savo atominę programą naudoja išskirtinai taikiems tikslams ir yra pasirengęs su Vakarais derėtis.

Iranas nebėra grėsmė regionui. Tai didelė pažanga, bent jau retoriškai. Tačiau H. Rouhani greičiau nusikąstų liežuvį, nei garsiai ištartų žodį „Izraelis“. Visai jau nekalbant apie žydų teisės turėti savo valstybę pripažinimą.

 Kada iš tiesų bus pasibaigusi grėsmė iš Irano pusės? Ogi tada, kai Irano sportininkams bus leidžiama varžytis su Izraelio atstovais ir kai Izraelio futbolininkams nebereikės žaisti tik europietiškose kvalifikacinėse grupėse“, – rašė Prahos dešiniųjų pakraipos laikraštis.

Čia reiktų pridėti ir tai, kad pokalbyje su televizijos kanalo „CNN“ žurnaliste Christiane Amanpour trečiadienį Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmą kartą pripažino, jog per Antrąjį pasaulinį karą naciai masiškai žudė žydus ir nežydus, ir kad šį nusikaltimą žmonijai reikia pasmerkti.

Komentaras skambėjo per LRT radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close