captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nemaloniai karšta politinė vasara

Lietuvoje bent šiuo metu temperatūros atžvilgiu vasara nėra karšta, tačiau plačiame pasaulyje politiškai ji dega – Sirijoje tiesiogine prasme, Ispanijoje ir kitur Europos Sąjungoje – perkeltine. Bet padėtis vis tiek skaudi ir poilsingomis atostogomis nekvepia. Pradėsime nuo Sirijos.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvoje bent šiuo metu temperatūros atžvilgiu vasara nėra karšta, tačiau plačiame pasaulyje politiškai ji dega – Sirijoje tiesiogine prasme, Ispanijoje ir kitur Europos Sąjungoje – perkeltine. Bet padėtis vis tiek skaudi ir poilsingomis atostogomis nekvepia. Pradėsime nuo Sirijos.

Pasak Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“, „įvairiems valstybių vadovams smerkiant kraujo liejimąsi vis tais pačiais žodžiais, Damaske įvykiai verčiasi aukštyn kojom. Vadovybės nariai žūva, vyriausybės aplinkoje aidi šūviai, gyvenamieji kvartalai apšaudomi artilerjos, gyventojai bėga iš namų, šimtai kareivių dezertyruoja, aukšto rango karininkai perbėga opozicijos pusėn.

Karas pasiekė sostinę ir naivius užsienio maldavimus nustelbia kruvinų kovų triukšmas. Ne, Sirijos likimas nesprendžiamas prie derybų stalo, Prezidentas B. Assadas nuo pat pradžių siekė karinio sprendimo ir savo priešininkus sąmoningai ir tyčia stūmė į ginkluotą kovą“, – rašo Berlyno laikraštis.

O kad Rusija pakartotinai savo veto teise užblokavo JT Saugumo taryboje svarstomą rezoliuciją prieš Sirijos vyriausybę, tai Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ pripažįsta, kad „Rusija, žinoma, išvardija protingus argumentus prieš užsienio intervenciją į Siriją. Tačiau amžinasis prezidentas V. Putinas išties nesuvokia, kokį fundamentalų persistūmimą reiškia tautos pabudimas.

To jis nesupranta nei savojoj šaly, nei Artimuosiuose Rytuose. Jis, kaip ir senaisiais laikais, pasikliauja gerais ryšiais su esamais valdovais, kad ten  nuslopintų Vakarų įtaką. O pasaulis Sirijai neturi sprendimo. Tokia galimybė gal dar buvo kelias praėjusias savaites. Bet dabar Sirijos drama išsirutulios visu savo žiaurumu“.

Kitas Vokietijos dienraštis, „Neue Osnabrücker“, teigė, jog „net jeigu Rusija ir Kinija būtų sankcijoms prieš režimą pritariusios, tai nebūtų sustabdę pilietinio karo kraujo aukų.  Nes opozicija irgi nėra gerų avelių banda. Ji irgi nesibaido kruvinų darbų.

Žiauri tiesa yra ta, kad Vakarai gali liautis su diplomatiniais skėryčiojimaisis. Jiems nielieka nieko kito, kaip tik žiūrovų vaidmuo – bent tol, kol kraujo liejimas tęsiasi. Tik kai bus galima numatyti žudynių pabaigą, vėl išmuš diplomatijos ir pagalbos valanda: milijonams bėglių reikės naujos perspektyvos“, – rašė Osnabriuko dienraštis.

Londono dienraštis „Times“, apgailestavo, jog „Rusija ir Kinija trečią kartą vetavo rezoliuciją, kuria būtų stiprinamas spaudimas B. Assado režimui“. Britų laikraštis reikalavo, kad „NATO šalys įgyvendintų neskraidymo zoną virš Sirijos, nes tai pasunkintų Sirijos valdovui dabar jau ir iš oro vykdyti išpuolius prieš savus žmones“.   

Paryžiaus dienraštis „Monde“ liūdi dėl „Vakarų bejėgiškumo“, kuris verčia suabejoti ir „Jungtinių Tautų pateisinimu – užkirsti kelią karams ir apsaugoti piliečius“.  To tarptautinė politika dar nepajėgia daryti – „karas vis dar valdo“.

Londone leidžiamas panarabiškas dienraštis „Al Hayat“ smerkia Maskvos laikyseną, rašydamas, kad „veto Saugumo taryboje – anei jokia strategija, kaip ir tokia nėra Maskvos užsispyrimas Sirijos liaudies sukilimo akivaizdoje.

Statyti už B. Assado systemos išsilaikymą – tai nėra didelei galybei, kaip Rusija,tinkanti politika. Ypač tada, kai sukilimą lydi 18 tūkstančių žmonių mirtis“, - teigė arabų išeivijos dienraštis.

Šią užsienio spaudos apžvalgą baigsime žvilgsniu į Ispaniją. Madrido dienraštis „Cinco Dias“ džiaugėsi, kad „Vokietijos parlamentas patogia balsų dauguma pritarė bankų gelbėjimui ir tuo pačiu Vokietijos indėliui į tai. Lygiagrečiai ir Suomijos Kongresas ėmėsi tos pačios temos, ir jis taip pat pritars.

Tai du lemiami žingsniai į tai, kad pažeisti Ispanijos bankai būtų rekapitalizuojami ir kartu pralaužtas tas velnio ratas, kuris šiuo metu dar riša bankų skolas su valstybės skolomis“.

Kitas Madrido dienraštis, „Pais“, kritikuoja vyriausybę: „Silpni jos politikos rezultatai veda prie dar didesnio netikrumo. Vyriausybės siunčiamos žinios ir skelbiamos programos sudaro kakofoniją: vieną mėnesį keliami pajamų mokesčiai, kitą – pridėtinės vertės mokestis.

Briuselyje demonstruojamas nacionalinis pasididžiavimas, viduje bandoma užtušuoti, kokiomis sąlygomis gaunama Europos parama. Kad būtų daugiau tvarkos ir atkurtas pasitikėjimas, būtų prasminga paskirti ūkio politikos viceprezidentą. Jis galėtų padaryti galą blaškymosi kursui ir koordinuoti antikrizinę politiką.

Būtinai reikia turėti tokią vyriausybę, kuri veikia iš įsitikinimo ir likusiai Europai teikia vaizdą šalies, kuri savo sunkią būklę yra įsisąmoninusi“, – rašo Ispanijos sostinės dienraštis.
Nuo savęs pridursime, kad mažai abejonių, jog kaip tik tokią vyriausybę Ispanija dabar ir turi, ko gero, kaip ir Lietuva.  

Apžvalga skaityta per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...