captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. A. Merkel: vieniems – gelbėtoja, kitiems – kankintoja

Po sekmadienį vykusių Vokietijos parlamento rinkimų pirmadienio rytą jau buvo aišku, kad kanclere ir toliau liks Angela Merkel, tik neaišku, kas dar bus vyriausybėje. Kadangi krikščionys demokratai laimėjo tik tvirtą, bet ne absoliučią daugumą, lieka klausimas: su kuo jie sudarys koaliciją?
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Po sekmadienį vykusių Vokietijos parlamento rinkimų pirmadienio rytą jau buvo aišku, kad kanclere ir toliau liks Angela Merkel, tik neaišku, kas dar bus vyriausybėje. Kadangi krikščionys demokratai laimėjo tik tvirtą, bet ne absoliučią daugumą, lieka klausimas: su kuo jie sudarys koaliciją?

Dar prieš rinkimus Berlyno „Tagesspiegel“ teigė, jog kanclerė A. Merkel savo krikščionių demokratų partiją „mėgino labai priartinti prie socialdemokratų, išlyginti beveik visus tarp jų esančius skirtumus, kurie tik būtų galėję neleisti krikščionims demokratams surinkti daugumos balsų.

Tačiau iš tiesų jų vadovai visiškai priešingos asmenybės ir atstovauja dviems skirtingiems politikos modeliams. Socialdemokratai siektų totaliai kitokios politikos – nuo būdų eurui gelbėti iki visai kito socialinės valstybės modelio.

Kur A. Merkel užmigdo, ten Peeras Steinbrückas sujaudina. Kur A. Merkel delsia, ten P. Steinbrückas veržiasi į priekį. Tad nesakykite, kad tiedu vadovai vykdytų visiškai panašią politiką“, – rašė Berlyno dienraštis šeštadienio vakarą.

Na, nuo savęs pridursime, kad – yra ar nėra didelių skirtumų tarp krikščionių demokratų ir socialdemokratų, – vokiečiai tarė savo žodį, jie aiškiai pasisakė už krikščionis demokratus bei kanclerę ir dabar laukia derybų su galimais koalicijos partneriais rezultatų.

Žinoma, yra ir tokia galimybė: „Kanclerei A. Merkel ir jos krikščionims demokratams valdyti vieniems, – kaip antradienį siūlė „Frankfurter Rundschau“. – Tai reikštų mažumos vyriausybę, bet Vokietija po karo tapo stabiliai pavyzdinga demokratija, kuri dėl mažumos vyriausybės tikrai  nesugrius“.

Beje, pirmadienį dėl netikėtai prasto pasirodymo Bundestago rinkimuose tuoj pat pasitraukė ne tik opozicinės Žaliųjų partijos vadovai Claudia Roth ir Cemas Ozdemiras, bet ir liberalas Phillipas Rosleris, kurio vadovaujama Laisvųjų demokratų partija neperžengė 5 proc. barjero ir todėl nepakliuvo į parlamentą ir nebegali būti jokios valdančiosios koalicijos nare, kaip daugybę metų ligi šiol.

Pasak dienraščio „Müncher Merkur“, „kanclerė opoziciją tiesiog sumalė į miltus. Kaip tikra gigantė ši nuo aferų ir vylių laisva vyriausybės vadovė išnyra iš viso politinių Vokietijos diletantų būrio. Taigi ir savo rinkimų biuleteniais mūsų piliečiai duoda Europai pavyzdį: Vokietija politiškai lieka stabilumo tvirtove svirduliuojančiame žemyne“.

Anot Freiburgo laikraščio „Badische“, „Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga laimėjo ne tiek dėl savo programos, kiek visų pirma dėl savo sąrašo viršuje esančios kandidatės. Tuo pačiu buvo kirstas smūgis tezei, jog liaudies partijų laikai baigėsi“.

Miunchene leidžiamas į kairę linkęs Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ pažymėjo, jog „triumfuojanti A. Merkel dabar pasiekė savo galios, – kur galingumas tarsi nepastebimas, – aukštumas, ir ši era bus vadinama merkelizmo epocha“.

„Ji kritikuojama kaip apytikrių žodžių ir sprendimų kanclerė, o kaip politikė ji politikuoja su Shakespeare`u: kaip jums patinka! Su ja iš krikščionių demokratų partijos pasišalino konservatyvumas ir įslinko miglotumas, tačiau akivaizdu, kad daugelis jos rinkėjų to seno konservatyvumo nė nepasigenda. Jie nepasigenda ir ideologinio ryškumo.

Jiems A. Merkel nėra, kaip jos kritikams, toji, kuriai trūksta kontūrų ir įsitikinimų. Joje rinkėjai įžiūri apsišvietusio liberalaus konservatizmo atstovę“, – rašė Pietų Vokietijos dienraštis.

Dar kairiau nusiteikusiųjų dienraštis „Frankfurter Rundschau“ pirmadienį rašė, jog „tariamoji „kanclerė visiems“ laimėjo, bet būtų gražiau, jei Angela Merkel tokia išties ir būtų. Tačiau tokia ji nėra“. Dienraštis apgailestavo, jog didele dalimi visai netiesa, kad „mums“ einasi gerai.

Greičiau tiesa ta, kad jai šaliai vadovaujant, „skandalingai neteisingas turto ir pajamų paskirstymas beveik nepasikeitė. Mažai uždirbantiesiems, kurių realūs atlyginimai žemesni nei prieš 20 metų, labai toli nuo „mums einasi gerai“, teigė Frankfurto kairiųjų laikraštis.

Daugelis dienraščių komentavo tai, jog pirmą kartą per pokario istoriją Laisvųjų demokratų (liberalų) partija nebeturės parlamente atstovų.

Anot laikraščio „Berliner Zeitung“, „dėl peštynių tarp savo vadovų ir lobistų grupių naudai vykdomos politikos ji pati pražudė savo liberalųjį branduolį ir paikai pražaidė savo palikimą“.

O Heidelbergo „Rhein-Neckar-Zeitung“ nuomone, „liberalai yra apgavikai, nes prieš ketverius metus garsiai žadėjo mokesčių sumažinimus, kurie liko neįgyvendinti. O ir šiaip jie siūlė ne idėjas, bet šūkius. Tad jų žlugimas – seniai pribrendęs“.

Apie kanclerio posto siekusius, bet nepasiekusius socialdemokratus Kylio dienraštis „Kieler Nachrichten“ rašė, jog šitai partijai „po bėdos seka vargas. Patį blogiausią jos pasirodymą per 2009 m. rinkimus dabar seka antras blogiausias rezultatas per paskutiniuosius penkis dešimtmečius“.

Daugelis kitų Europos laikraščių didžiai patenkinti A. Merkel perrinkimu, įskaitant Madrido „Mundo“, Romos „Repubblica“, Amsterdamo „Telegraaf“ ir Varšuvos „Rzeczpospolita“.

Šveicarijos „Neue Zürcher“ pažymėjo, jog „A. Merkel Vokietijos politikoje pasiekė tokią išskirtinę poziciją, kurios nebuvo išsikovojęs net jos politinis įtėvis Helmutas Kohlis.

Šis „amžinasis kancleris“ per ilgą savo pareigų ėjimo laikotarpį visada turėjo priešų, o A. Merkel savo švelniais tonais ir daugeliu mažų kompromisų sugeba užtikrinti, kad niekas jos dominavimo nepriimtų kaip grėsmingo“.

Pasak Kopenhagos dienraščio „Politiken“, „dabar Europai reikia politinio veiksmo jėgos po ilgo štilio prieš Vokietijos rinkimus. Tai galioja Briuseliui, kurio skausmingas reformas Pietų Europoje nūnai reikia papildyti didžiulėmis pastangomis krizės šalyse skatinti augimą ir užimtumą. Tačiau labiausiai tai galioja Berlynui, kur būtina, kad naujai suformuota Vokietijos vyriausybė vadovautų Europos pasveikimui“.

Londono konservatyvusis dienraštis „Telegraph“ irgi teigė, jog „nepaisant visų priešingų tvirtinimų euro krizė dar neįveikta. Rinkimų kovoje atsakymų šia tema neduota. Kanclerė A. Merkel dabar savo rankose laiko ES likimą“.

Strasbūro laikraštis „Dernieres Nouvelles d`Alsace“ Vokietijos rinkimų rezultatus įvertino kaip „nelaimę pietinėms euro zonos šalims, kurios tikėjosi, kad griežtoji taupymo politika bus susilpninta. Nelaimė ir Prancūzijai, kurios balso nebegirdėti ir kuris bus išgirstas tik tada, kai Prancūzijos ūkio būklė pagerės“.

Šanchajaus laikraštis „Jiefang Ribao“ rašė, jog „kadangi A. Merkel vokiečių tautoje mylima kaip „Mamytė“, savo ūkio krizės įveikimo politika savo šaliai atnešė saugumo ir stabilumo, rinkėjai apsisprendė už tęstinumą, net jeigu apskritai Europa vis dėlto nesutaria, ar A. Merkel – Europos Sąjungos gelbėtoja, ar kankintoja“. 

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...