captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Išpuoliai prieš ES pirmininkaujančią valstybę yra išpuoliai prieš ES

Rusijai neįtinka Ukrainos šokoladas, Moldovos vynas, baltarusių mėsa ir mūsų pienas. Gera kompanija. Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujanti Lietuva ir trys iš šešių Rytų partnerystės programos valstybių. Su jomis Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu bus kalbama apie didesnę integraciją, laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Rusijai neįtinka Ukrainos šokoladas, Moldovos vynas, baltarusių mėsa ir mūsų pienas. Gera kompanija. Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujanti Lietuva ir trys iš šešių Rytų partnerystės programos valstybių. Su jomis Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu bus kalbama apie didesnę integraciją,  laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga.

Sutapimai leidžia manyti, jog ši ekonominė blokada turi  politinę šaknį. Norit glaudesnės prekybos? Tai štai kokia prekyba jūsų laukia.

Tačiau egzistuoja ir kitas požiūris. Esą nieko nauja neįvyko. Tai – tik standartiniai ūkiniai reikalai.

Nors viena, greičiausiai pačių rusų sukurta, reklama atkakliai skelbia, jog Rusijos protu nesuprasi, pabandykime pasvarstyti, kaip galėtų būti iš tikrųjų.

Ūkinė versija grindžiama prielaida, esą blokuodama prekių judėjimą Rusija sprendžia savo vidines problemas. Mažiau importo – daugiau vietos saviems arba geriems. Būtų panašu į tiesą, jeigu minėtos prekės užimtų didelę Rusijos rinkos dalį.

Bet tiek Ukrainos šokolado, tiek  lietuviško pieno ar Moldovos vyno dalis begalinėje Rusijos rinkoje yra nykstamai maža. Vienas ar du procentai iš esmės nieko nekeičia. Tad ši prielaida, jei tikėsime ta reklama,  yra galima, bet neįtikina.

Gali būti ir paprasčiau. Nekokybiškų siuntų pasitaiko. Antai  į Lenkiją neseniai grąžinta tonos esą nekokybiško sūrio, kelios įmonės apkaltintos sukčiavimu. Gal tikrai ir tas vynas prarūgęs, ir šokoladas ne toks. Šito nepatikrinsim.

O štai Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba garantuoja, jog iš Lietuvos į Rusijos Federaciją neišvyksta nė viena pieno produktų partija, nepatikrinta laboratorijoje. Ir ne bet kokioje, o specialioje, akredituotoje.  

Negano to, laboratoriniai tyrimai atliekami tiek žaliavoms, tiek   produktams. Jokių pražangų nenustatyta.

Bet Rusijos Federacijos tarnybos teigia priešingai. Esą mūsų karvių piene aptikta antibiotikų likučių. Tačiau jokių oficialių duomenų  Lietuvai neperduota.  Jeigu jau tų antibiotikų tikrai būta, tai kodėl nepraneša? Paprastai šalys pirmiausia bando aiškintis, kalbėtis. Gal lietuviškoje laboratorijoje koks prietaisas sugedo? Nors paprastai įvairūs prietaisai dažniau genda kaimynų teritorijoje.

Kartais stringa dujotiekiai Ukrainos kryptimi. Kadaise beviltiškai sugedo naftotiekis „Družba“, kuriuo į mūsų kraštą draugiškai bei pigiai tekėjo rusiška nafta. Ir kaip tik tuomet, kai ne rusai, o lenkai pirko „Mažeikių naftą“.

Tuomet taip pat būta daug svarstymų – politika tai ar ūkio reikalai. Kadangi remontas tebevyksta, tai dabar tokių klausimų nebekyla.

Politinę versiją stiprina ir sankcijų pobūdis. Būdavo panašių dalykų ir anksčiau. Tačiau šįsyk jos primena serijinę ataką.

Automobiliai su lietuviškais numeriais stringa senokai. Prieš savaitę lietuviškos kilmės kroviniams pritaikyta nuodugni patikra. Tikrinama viskas – prekės gali pūti savaitę ar dvi. Pirmadienį paskelbtas karas Lietuvos pieno gamintojams.

Į šią puokštę pagrįstai galėtume įpinti ir visai neseną ambasadorių, dabar jau buvusių, skandalą, kai buvo paskelbti privatūs jų pokalbiai. Tada politologai teigė, esą tai tik pradžia. Reikia laukti kitų veiksmų. Štai ir sulaukėme. Bet ir tai, matyt, ne pabaiga.

Panašu, jog didžioji kaimynė siunčia gana paprastą žinutę: mūsų rinka didelė, ji jums svarbi. Neerzinkite. Nieko tai labai nepakeis, bet bent palinksmins. O gal dar kas  ir išsigąs, kaip išsigando, pavyzdžiui, Dalai Lamos.

Atsakymo, kodėl pradėtas primityvus ekonominis karas, labai toli ieškoti nereikėtų. Pirmiausia tai – dujos. Akivaizdu, kad įtampa čia yra pasiekusi beveik maksimumą. Tarptautinis arbitražas žada greitą pabaigą. Derybose dėl kainų Lietuva nėra linkusi nuolaidžiauti, o jeigu ir norėtų, po prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimų, nebegalėtų.

Nereikia pamiršti ir Rytų partnerystės programos bei pirmininkavimo. Rusijai niekada nepatiko, kai valstybės, kurias ji priskiria savo įtakos sferai, yra viliojamos ES kryptimi.

Net ir vienas šių aspektų erzintų Rusiją. O čia – visa puokštė. Galime išsijuosę piktintis, esą taip normalios šalys nesielgia. Bet tai beprasmiška. Mūsų kaimynė kol kas vis dar yra tokia. To mes taip pat pakeisti negalime. Tiesiog reikia nepamiršti, kad taip buvo ir dar ne kartą gali būti. Ir turėti parengtą greito reagavimo schemą.

Anksčiau ar vėliau šie ribojimai išnyks. Liks tik žinutė. Jau antra.

Į pirmąją reaguota desperatiškai. Lošta tiksliai pagal primestą planą. Kaip bus dabar? Kokį atsaką parengs Lietuva? Verslininkų, kuriuos bandoma kaltinti nebūtais dalykais, priešingai nei ambasadorių, iš darbo neišmesi.

Kadangi reikalas kvepia labiau politika nei ūkiu, tai reiškia, jog jis nėra vien tik verslo reikalas. Ir ne vien tik Lietuvos. Taip pat ir Europos Sąjungos. Pirmininkaujanti Lietuva turi daug galimybių kalbėti, tartis. Ir oficialiai, ir neoficialiai, kad rastų geriausią sprendimą, kaip reaguoti.  Taikyti tik politinio pobūdžio ar ir ekonomines priemones.

Dar prieš keletą metų Lietuva šių atsakymų ieškodavo viena. Dabar tai būtų didelė klaida, nes išpuoliai prieš ES pirmininkaujančią valstybę yra išpuoliai prieš ES.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close