captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Tokijas vietoj Stambulo ir Madrido – ne pasaulio pabaiga

Labai daug dėmesio pasaulio politinėje spaudoje sulaukė savaitgalį paskelbtas Tarptautinio olimpinio komiteto nutarimas, kad 2020-ųjų vasaros olimpinės žaidynės bus surengtos ne Stambule ir net ne Madride, bet Tokijuje. Toli gražu ne visi tuo patenkinti.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Labai daug dėmesio pasaulio politinėje spaudoje sulaukė savaitgalį paskelbtas Tarptautinio olimpinio komiteto nutarimas, kad 2020-ųjų vasaros olimpinės žaidynės bus surengtos ne Stambule ir net ne Madride, bet Tokijuje. Toli gražu ne visi tuo patenkinti.

Pasak šiaurės Vakarų Vokietijos Miunsterio miesto dienraščio „Westfälische Nachrichten“, „spinduliuojantis laimėtojas Japonija dvejus metus pramiegojo, kad susitvarkytų su Fukušimos tragedija ir su jėgainės griuvėsiais, kurie dar vis spindi iš tik dviejų valandų atstumo nuo šalies sostinės.

Tai atvirkštinė pusė visuomenės, kurioje kritika visiškai nereiškiama ar tik ranka prisidengus burną“, – teigė Vestfalijos dienraštis.

Hales dienraštis „Mitteldeutsche“ dar liūdniau rašė: „laimėjo Japonija, šalis, kuri neseniai pasauliui dovanojo vieną baisiausių visų laikų atominių katastrofų ir ligi šiol nežino, kaip įvaldyti visas to pasekmes.

Pralaimėjo Stambulas – miestas, kuris už save verbavo šūkiu – statyti tiltus, sujungiant Rytus ir Vakarus, islamą ir visas kitas religijas. Balsavimas už Tokiją nėra nei sensacija, nei skandalas. Bet vienas dalykas jis tikrai buvo: labai nepolitiškas, o tai jau liūdina.

Tarptautinis olimpinis komitetas praleido progą pozicionuoti sportą kaip visuomeninį ruporą“, – konstatavo Halės dienraštis.  

Kad Tokijo pasirinkimas – pražiopsota proga, įsitikinęs ir Prahos dienraštis „Lidove noviny“. Anot jo, „Stambulo pasirinkimas būtų buvęs įdomesnis, nes pirmą sykį olimpinės žaidynės būtų vykusios musulmoniškoje šalyje. Kaip būtų jos klostęsi? Kaip būtų buvę priimti Izraelio olimpiečiai?

Stambulas būtų galėjęs įrodyti, kad Turkija musulmonų pasaulyje yra panaši išimtis kaip ir Pietų Afrika juodajame žemyne, kai ten 2010-aisiais vyko žaidynės“, – rašė Čekijos sostinės dienraštis.

Liuneburgo Vokietijoje „Landeszeitungas“ irgi pažymėjo, kad „olimpinės žaidynės Stambule, tame amžinai atmetamame varžove, būtų davusios drąsų signalą. Anatoliškasis tigras būtų galėjęs žaidynes finansiškai paremti, o maratonas per Bosporo tiltą nuo vieno žemyno į kitą būtų olimpine prasme daug ką reiškęs. 

Tačiau, ko gero, piliečių protestai Taksimo parke galėjo senuosius Tarptautinio olimpinio komiteto ponus išgąsdinti“, – rašė šiaurinės Vokietijos regioninis laikraštis.

Veimaro dienraštis „Thüringische Landeszeitung“ spėliojo, kad, „ko gero, japonai, kitaip nei jų varžovai Madridas ir Stambulas, savo realias problemas mažiau sušlavė po kilimu“ – žodžiu, buvo sąžiningesni.

Pasak Drezdeno dienraščio „Sächsische“, „prieš Tokiją kalbėjo katastrofinio reaktoriaus artuma ir vis tebesitęsiantis spinduliavimo iš jo pavojus. Matyt, Tarptautinio olimpinio komiteto akimis tai sudarė mažesnę riziką.

O gresiantys gelbėjimo paketai Ispanijoje ir avarinės situacijos Turkijoje pasirodė grėsmingiau. Senasis žemynas jau seniai nėra į priekį besiveržiantis, inovatyvusis pasaulio regionas ir jam leista iš naujo tai sužinoti.

Azija siūlo augančias rinkas ir Tarptautinio olimpinio komiteto akimis – didžiausią saugumą“, – rašė Saksonijos laikraštis.

Diuseldorfo „Westdeutsche“ nuomone, „žiedų ponams svarbiausia pinigai. 2018 m. Pietų Korėjos Pjončane vyks žiemos olimpiada. Dvejus metus vėliau vasaros sportininkus priims Tokijas. Olimpija plečiasi Azijos link. Abi vietovės dėl gyventojų tankio žada didžiulius žiūrovų skaičius, užtat ir dideles pajamas Tarptautiniam olimpiniam komitetui.

Cinikai sakys, kad nuo sekmadienio olimpinė kasa konkuruoja su Fukušimos reaktoriumi, kas labiau spinduliuoja“.

Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ rašė, jog „iš tiesų 2011-ųjų kovą įvykusios trigubos atominės nelaimės padariniai beveik nejaučiami už 230 kilometrų esančioje sostinėje. Ir dabar prasidėjus naujų stadionų statybos darbams, visuomenės susidomėjimas Fukušima gali dar labiau sumažėti,

nors padėtis jėgainės aplinkoje išties katastrofiška.

Kasdien dideli gruntinio vandens kiekiai radioaktyviai užteršiami. Vyriausybės vadovas Shinzo Abe ketina skirti 360 milijonus eurų tam, kad būtų pastatyti povandeniniai barjerai ir geresni filtravimo įrenginiai. Finansiškai ir techniškai tai yra galingas veiksmas, kuris ateina per vėlai, – rašė Vienos dienraštis.

Berlyno dienraščio „Tageszeitung“ nuomone, „didesnį nejaukumą sporto funkcionieriams vis dėlto sukelia ne rekordiniai spinduliavimo lygiai Fukušimoje, bet socialiniai ir politiniai sukrėtimai Ispanijoje ir Turkijoje.

Jauniausioji protestų banga Brazilijoje, nusikreipusi prieš beprotiškai pabrangėjusius renginius, kaip antai 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionatas ar  2016-ųjų olimpiada, šitą neramumų baimę, ko gero, sustiprino. Galų gale juk svarbu išlaikyti dosniuosius rėmėjus“, – rašė Berlyno nepriklausomų kairiųjų laikraštis. 

Taivano laikraštis „Lianhe Bao“, pastebėjęs, jog „Japonijai ištryško ašaros“, tęsė, kad „tie, kuriems jau virš 50 metų, dar gerai atsimena 1964-ųjų olimpines žaidynes, simbolizavusias Japonijos iškilimą į modernią pramonės valstybę po Antrojo pasaulinio karo. Žaidynės paskatino ekonomiką ir vos ketverius metus vėliau Japonija jau buvo išaugusi į antrąją pasaulio ūkio galybę.

Su naująja olimpiada japonai vėl sieja naujas svajones ateinančioms kartoms. Tai sulydo tautą po tiek katastrofų vėl į vieną daiktą“, – rašė  Taivano sostinės dienraštis.

Užbaigsime dviem žodžiais iš pralaimėtojų pusės. Turkijos dienraštis „Yeni Safak“, pažymėjęs, jog „taip arti prie tikslo surengti olimpines žaidynes Stambulas dar nebuvo niekad“, vis dėlto turėjo pripažinti, jog „Japonijos sostinė įtikino savo miesto infrastruktūra. Čia Tokijas gerokai pralenkia Stambulą. 

Be to, Turkiją supa krizės. Ypač karas Sirijoje ir nestabili Irako padėtis labai sumažino Stambulo galimybes. Pagaliau yra ir tų sluoksnių, kurie nenori, kad 2020-ųjų olimpiada vyktų musulmoniškoje šalyje. Kita vertus,  visa tai – dar ne pasaulio galas“, – sutiko Stambulo dienraštis.

O Ispanijos sostinės dienraštis „Mundo“ reiškė nuomonę, jog priežastis, kodėl Tarptautinis olimpinis komitetas pasirinko ne Madridą, kuris „paskutiniuoju metu buvo laikomas favoritu“, visų pirma glūdėjo „prastoje Ispanijos ūkio būklėje.

Mes neturime daugiau taip atlaidžiai žiūrėti į prastą šeimininkavimą ir korupcijos apraiškas, kurių demokratinėje visuomenėje toleruoti negalima. Ispanijoje niekas neprisiima jokios politinės atsakomybės.

Madrido pralaimėjimas ties Olimpija, nors ir nuvilia, bet gali tarnauti tam, kad bus įvesta reformų ir Ispanija atsinaujins. Tai geriau negu tai, kad Madridas būtų gavęs teisę surengti 2020-ųjų žaidynes ir viskas būtų likę kaip anksčiau“, – teigė dešiniųjų pažiūrų Madrido dienraštis.     

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...