captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Doras, bet ar supranta, ką daro?

Maždaug prieš 15 metų Kolumbijos verslininkas lietuvis Algis Didžiulis, pats to nežinodamas, išvedė paradoksalią, bet stulbinamai tikslią mūsų visuomenės formulę. Kaip čia taip išeina, klausė verslininkas, jei pasamdai dorą žmogų, tai dažniausiai pasirodo, kad jis dirbti nemoka, o jei randi tokį, kuris dirbti moka, tai vagia.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.

Maždaug prieš 15 metų Kolumbijos verslininkas lietuvis Algis Didžiulis, pats to nežinodamas, išvedė paradoksalią, bet stulbinamai tikslią mūsų visuomenės formulę. Kaip čia taip išeina, klausė verslininkas, jei pasamdai dorą žmogų, tai dažniausiai pasirodo, kad jis dirbti nemoka, o jei randi tokį, kuris dirbti moka, tai vagia.

Bėgo laikas, bet ir šiandien Didžiulio formulė nėra praradusi aktualumo. Jei reikėtų dviem žodžiais įvardyti visas Lietuvos politikos problemas, Didžiulio formulė būtų kaip tik. Kompetencija ir padorumas – štai tie du akmenys, į kuriuos Lietuva jau beveik ketvirtį metų daužosi savo basas kojas.

Ši formulė lindo į galvą iškart, kai tik pirmadienį prabilo po Žolinių į Vyriausybės rūmus sugrįžęs premjeras  Algirdas Butkevičius. Niekas, atrodo, net jo politiniai priešininkai neabejoja, kad  premjeras yra doras žmogus. Tačiau  Lietuva jau baigia priprasti prie to, kad po kiekvieno premjero pašnekėjimo lieka nei verkti, nei juoktis.

Taip buvo ir šį pirmadienį, kai premjeras A. Butkevičius pareiškė, kad garsi JAV kompanija „Chevron“ galės žvalgyti skalūnų dujas tik tokiu atveju, jei amerikiečiai susitars su Lietuvos kaimais.

Premjeras turi įprotį nuolat kaltinti žurnalistus, kad šie ne taip jį suprato. Tačiau vakare visos televizijos parodė tą patį kadrą su ta pačia premjero fraze. Vadinasi, jokios klaidos negali būti – Lietuvos premjeras iš tiesų siūlo solidžiai kompanijai eiti tartis su kaimais.

Ar A. Butkevičius bent pats suvokė, ką pasakė? Panašu, kad nelabai. Kad suprastume, kokį š… sumalė socialdemokratų lyderis, užtenka pateikti vieną vienintelį klausimą – kam reikia skalūnų dujų? Ar dujų reikia „Chevron“, ar vis dėlto pačiai Lietuvai?

Net tie, kurie rėkauja prieš skalūnų paiešką, negalės paneigti, kad savų dujų pirmiausia reikia pačiai Lietuvai. Tam, kad Lietuva nustotų būti Kremliaus pastumdėle. Kad mūsų senjorai žiemą neatiduotų paskutinių kelnių Rusijos „Gazprom“ plėšikams.

Tuo metu „Chevron“ bus tik Lietuvos valstybės pasamdyta įmonė, kuri ras arba ne mums skalūnų dujų. O jei dujų reikia Lietuvai, kas tuomet turi eiti ir tartis su kaimais –  „Chevron“ ar vis dėlto Lietuvos Vyriausybė, kuriai reikia pigių dujų?

Net mokinukas pasakys, kad su „Gazprom“ dūdą pučiančiais kaimais turėtų tartis – jeigu to apskritai išvis reikia – Vyriausybė. „Chevron“ ta skalūnų dujų paieška Lietuvoje – tik vienas iš tūkstančių darbų. Jei nereikia dujų Lietuvai, „Chevron“ be jų nė nemirktelės.

Tai kaip čia išeina?  Mokinukas supranta, kad dukart du yra keturi, o premjeras A. Butkevičius – ne? Bet jei premjeras neraukia tokių elementarių dalykų, kaip jis apskritai valdo valstybę?

Klausimų kyla ir daugiau. Pavyzdžiui, kodėl tuo pat metu, kai premjeras siuntinėja tokią solidžią energetikos kompaniją kaip „Chevron“ eiti į liaudį, Lietuvos prezidentė gieda ditirambus švedų bendrovei IKEA tik už tai, kad ši Vilniuje atidarė krautuvę, kurioje sukurta pora šimtų darbo vietų?

Ar dujos ir baldai – palyginami dydžiai?

IKEA už sukaltą stalą yra garbinama, o iš „Chevron“, kuri gali mums padėti greičiau įgyti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, mūsų Ministras Pirmininkas viešai tyčiojasi?

Ar kas nors supranta, kas vyksta? Kokia yra mūsų valdžios ekonominė logika?

Logikos, be abejo, čia nėra. Tai nejau tikrai bus teisūs konservatoriai, sakydami, kad „Gazprom“ užpudrino smegenis socialdemokratams ir jų lyderiui?

Meskime į šalį sąmokslo teorijas – jų ir taip per akis. Panašu, kad viskas daug paprasčiau. Patyčios iš „Chevron“ rodo, kad mūsų Vyriausybės vadovo, kuris per aštuonis mėnesius valdžioje toliau masinio darbo grupių steigimo nepasistūmėjo, kompetencija yra artimesnė kokio Žygaičių kaimo seniūno kompetencijai nei ES narės valstybės premjero.

Lietuva per 23 laisvės metus turėjo labai daug premjerų, ir dauguma iš jų buvo prasti. Bet šiuo metu turime Vyriausybės vadovą, kuris net nesupranta, ką šneka. Ar gali kas būti blogiau?

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...