captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujasis Johny Deppas: daug grimo neskoningame filme (recenzija)

Naujausias režisieriaus Gore`o Verbinskio ir aktoriaus Johnny Deppo duetas „Vienišas klajūnas“ – nepavykęs bandymas įpūsti gyvybės legendiniam kaukėtam didvyriui.

Naujausias režisieriaus Gore`o Verbinskio ir aktoriaus Johnny Deppo duetas „Vienišas klajūnas“ – nepavykęs bandymas įpūsti gyvybės legendiniam kaukėtam didvyriui.

Ar dar prisimenate tuos laikus, kai Johnny Deppo pavardė asocijuodavosi ne su komerciniais projektais, o su įdomiausiais, Holivudo pakraščiuose kuriančiais režisieriais: Johnu Watersu („Verksnys“), Jimu Jarmuschu („Negyvėlis“) ar Terry Gilliamu („Baimė ir neapykanta Las Vegase“)? Kai jis rinkdavosi tokius įvairius ir netikėtus vaidmenis, kad nepaisant filmo, kaip visumos, rezultato, jį buvo be galo įdomu žiūrėti vien dėl J. Deppo vaidmens?

Ką gi, tie laikai baigėsi. Pastaruoju metu, jei J. Deppas nevaidina legendinio pirato Jacko Sparrow (šį suvaidino jau  keturis kartus ir žada ties šiuo skaičiumi nesustoti), kiti jo vaidmenys (pavyzdžiui, Timo Burtono filmuose „Nakties šešėliai“ ir „Alisa stebuklų šalyje“) nuo minėto pirato iš esmės skiriasi tik grimo kiekiu (Skrybėliaus vaidmenį jis žada pakartoti „Disney“ kuriamame „Alisos“ tęsinyje). Ne ką originalesnis ir jo paskutinis pasirodymas ­– indėno Tonto vaidmuo filme „Vienišas klajūnas“ (tai „Karibų piratų“ kūrėjų režisieriaus Gore Verbinkio ir prodiuserio Jerry Bruckheimerio bandymas pradėti naują frančizę).

Ištakos

„Vienišas klajūnas“ – tai JAV kultūros ikona, legendinis kaukėtasis Teksaso reindžeris, kuris su bičiuliu indėnu Tonto Laukiniuose Vakaruose kovojo už teisingumą. Pirmą sykį „Viešinas klajūnas“ pasirodė 1933 metų radijo laidoje, vėliau persikėlė į populiarią knygų seriją, o 1949–1957 metais sėkmingai gyvavo televizijos seriale bei filmuose. Iki šiol nė vienoje „Vienišo klajūno“ ekranizacijoje Tonto vaidmens neatliko baltasis aktorius. Bet ar kapitalistinė Holivudo mašina galėtų per 220 milijonų kainavusiame filme pagrindinį vaidmenį patikėti nežinomam indėnui?

Ištęstas pastišas

Taip, šįkart pagrindinis filmo veikėjas yra ne Vienišas klajūnas (akt. Armie Hammeris), o būtent J. Deppo vaidinamas Tonto. Jį sutinkame dar filmo prologe, kuris vyksta 1933 metais San Franciske įsikūrusiame cirke. Radijo serialą „Vienišas klajūnas“ pamėgęs berniukas (akt. Masonas Cookas) įžengia į palapinę, kurioje demonstruojama paroda apie Laukinius Vakarus. Ten jis atranda tai, kas primena vaškinę figūrą, po kuria užrašyta: „Kilnus indėnas savo gimtojoje aplinkoje“. Staiga figūra atgyja ir, nepaisant itin gausaus grimo, atpažįstame labai pasendintą J. Deppą, kuris berniukui ima pasakoti istoriją apie tai, kaip naivus ir įstatymu, o ne ginklu tikėjęs advokatas Johnas Reidas tampa didvyriu, dėl teisingumo kovojančiu už įstatymo ribų.

Taip prasideda labai ištęstas – 2,5 valandos trunkantis – pasakojimas apie Vienišo klajūno ir Tonto partnerystę, kuri taip niekada ir neįgauna kibirkšties. Neblogais vaidmenimis filmuose „Socialinis tinklapis“ ir „J. Edgar“ savo karjerą pradėjęs aktorius A. Hammeris „Vienišame klajūnė“ nėra nei charizmatiškas, nei juokingas, tad visas filmo svoris tenka J. Deppo vaidinamam Tonto.

Nepadeda ir filmo scenarijus, kuris prigrūstas veiksmo, nuorodų į įvairius žymiausius vesternus, kvailų juokelių, vis nukeliamos kulminacijos ir gausybės antraplanių veikėjų. Ilgainiui nuo tos gausos ir vis nukeliamos pabaigos ima darytis nuobodu. Ypač prastas skonis filme pasireiškia tuomet, kai scenas, kuriose matome išskerstus komančių genties narius, po kelių sekundžių ima skaidrinti Tonto ir Klajūno kvailų apsižodžiavimų duetas. 

Po 2,5 valandos kankynės filmo moralas labai paprastas – gobšumas nuves tik į pražūtį. Šis moralas suskamba gana ironiškai, jei žinai, kiek kainavo filmo gamyba. Kita vertus, dviguba ironija išryškėjo tuomet, kai jau po pirmos savaitės demonstravimo tapo akivaizdu, jog „Vienišas klajūnas“ tapo vienu nuostolingiausių šios vasaros filmu.

Išvados

Kaip visada, filmo vertinimas priklauso nuo to, ko iš ko tikiesi. Iš „Vienišo klajūno“ reikia tikėtis arba labai nedaug, arba pataupyti savo laiką ir pinigus. J. Deppo gerbėjai jo filmografijoje gali atrasti daug vertingesnių filmų, o tiems, kurie norėtų pažiūrėti „perdirbtą“, atnaujintą ir puikiai suvaldytą vesterną, verčiau rinktis Quentino Tarantino „Ištrūkęs Džango“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...