captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pavadinimai dviem kalbom Briuselio nepražudė. Ar pražudytų Šalčininkus su Eišiškėm?

Šalčininkų rajone atsiradęs dar vienas gatvės pavadinimas lenkų kalba sukėlė nerimo – Lenkai ir vėl tyčiojasi iš Lietuvos valstybės. Blogai, kai atsiranda užrašai vien tik lenkų kalba. Dar blogiau, kai konfliktą provokuoja savivaldybės tarnautojai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šalčininkų rajone atsiradęs dar vienas gatvės pavadinimas lenkų kalba sukėlė nerimo – Lenkai ir vėl tyčiojasi iš Lietuvos valstybės. Blogai, kai atsiranda užrašai vien tik lenkų kalba. Dar blogiau, kai konfliktą provokuoja savivaldybės tarnautojai.  

Bet ar tikrai reikia laikyti blogiu ir valstybės niekinimu lenteles, kuriose pavadinimai rašomi ir valstybine, ir mažumos kalba? Man asmeniškai tai neigiamų emocijų nesukelia.

Taip, tai taip pat draudžiama. O jeigu nebūtų draudžiama, gal tada neatsirastų užrašų vien tik lenkų kalba? Ir nebūtų preteksto kaitinti lietuvių lenkų santykius.

Tik nemanykite, jog skatinu negerbti įstatymo. Bet nei galiojantis įstatymas, nei priimti teismų sprendimai neatleidžia mūsų nuo pareigos kalbėtis ir svarstyti, kas yra gerai, o kas gali būti dar geriau.

Kai kas nors labai neaišku ar skriaudžia, lietuviai išmoko ieškoti teisybės Briuselyje. Kai kyla eilinis konfliktas dėl užrašų lenkų kalba, Briuselis yra kaip tik ta vieta, kurioje verta atidžiau pasidairyti.

Visi vieši užrašai čia pateikti dviem kalbom – prancūzų ir olandų. Jeigu pavadinimas rašomas abiem kalbom vienodai, tai bent žodis „gatvė“ užrašomas skirtingai. Tas pat su papildomais kelio ženklais. Lygiai taip pat – parduotuvėje.

Paklausit: o kodėl belgams to reikia? O gi dėl teisybės ir ramybės.

Sukūrus Belgų karalystę, daugiau nei 100 metų kalbų karas skaidė šalį. Daugybę metų vykusių pokalbių ir kompromisų rezultatas šiandien matomas kiekvienoje politinės Europos Sąjungos sostinės gatvėje.

Vieša paslaptis, jog Belgų karalystėje gyvenantys valonai ir flamai gerokai nesutaria ir periodiškai bando išsiaiškinti, kas yra kas.

Praėjusiame šimtmetyje priimti liberalūs kalbos vartojimo sprendimai kaip reikiant prisidėjo išsaugant valstybę.

Sakot „Vilnius – ne Briuselis“. Taip. Skirtumų daug. Bet verta bent jau žinoti.

Kai XIX amžiuje Belgija pirmą kartą tapo savarankiška valstybe, Briuselyje dominavo olandų kalba. Įteisinus kalbų laisvę, pradėjo įsitvirtinti prancūzų , tiksliau, labai į šią panaši valonų. Taip buvo siekiama nutraukti ryšius su Nyderlandais, nuo kurių šalis atsiskyrė. Be to, olandų ir jos tarmės buvo laikomos provincialų, žemųjų sluoksnių kalba.

XIX amžius įvardijamas olandų kalbos Belgijoje pakasynomis, nebuvo net mokyklų. Flamams tai labai nepatiko. Jie pyko, kovojo, palaikė nacionalistinius judėjimus.  

Kalba buvo kivirčų priežastis ir belgai ją panaikino. Šalis suskirstyta pagal kalbos ir kultūros principą.

Yra prancūzakalbė Valonija, olandiškai kalbanti Flandrija. Yra ir Briuselio sostinės regionas. Labai savotiškas darinys, kuriame didžioji dalis kalba prancūziškai, bet jis įsiterpęs į olandakalbę Flandriją.

Jame oficialiai įteisinta dvikalbystė. Flamų čia nėra daug, bet olandų kalba turi tokį pat valstybinės statusą kaip ir prancūzų.

Beje, Belgijoje oficialia pripažįstama ir vokiečių kalba, nors vokiečių, susibūrusių Valonijos pakraščiuose, tėra gal procentas.

Painu. Iš tiesų dar painiau nei sugebėjau papasakoti. Bet esmė paprasta: saugodami savo karalystę belgai ieškojo sprendimų, taikančių  gyventojų grupes, įvertindami jų emocijas ir savigarbą. 

Oficiali Briuselio dvikalbystė – tarsi klijuojanti medžiaga, vieningumo simbolis.

Įtampa tarp valonų ir flamų vis tiek yra. Bet net flamų separatistams, prieš porą metų laimėjusiems rinkimus, nepavyko maksimaliai įkaitinti aistrų ir pavojingai įsiūbuoti valstybės laivo. Įteisinus dvi kalbas, Nyderlandai Briuselio miesto neokupavo.

Kas atsitiks, jeigu Eišiškės, Šalčininkai ar Nemenčinė legaliai pasipuoš dviejų kalbų užrašais? Vilniaus kraštas pavirs Lenkija? Iškils grėsmė teritoriniam suverenumui. Baikit juokus.

Ne didesnė nei dabar. Lietuviai pasijus pažeminti? O kodėl turėtų. Juk taip nesijaučia pasisveikinę su kaimynu ar kaip nors kitaip parodę pagarbą kitos tautybės žmogui.

Pasikabintų lenkai tuos užrašus ir nurimtų. Gal net kabinti nebenorėtų, nes kai nedraudžia, tai ne taip įdomu. O jau nuskriausto lenko korta mojuojantys politikai turėtų vienu arkliuku mažiau.

Dabar šis mūšis dėl lentelių yra permestas Valstybinei kalbos komisijai. Formaliai teisinga. Bet iš esmės – tėra bandymas pabėgti nuo problemos.

Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...