captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Arabų pavasaris Egipte tapo plūstančio kraujo vasara

„Padėtis Egipte sujaukta, nes, regis, yra daug skirtingų tiesų. Liberaliosios Kairo jėgos stojasi armijos pusėn ir demonizuoja Musulmonų brolius. Pastarieji puola kariuomenę, nes ši nuvertė jų laisvai išrinktą prezidentą ir leido jį suimti. O generolai vėlgi sveikina save pačius kaip vienintelę jėgą, galinčią atkurti tvarką. Šioje maišalynėje kiekvienas vienu ir tuo pačiu metu ir teisus, ir klysta“.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

„Padėtis Egipte sujaukta, nes, regis, yra daug skirtingų tiesų. Liberaliosios Kairo jėgos stojasi armijos pusėn ir demonizuoja Musulmonų brolius. Pastarieji puola kariuomenę, nes ši nuvertė jų laisvai išrinktą prezidentą ir leido jį suimti. O generolai vėlgi sveikina save pačius kaip vienintelę jėgą, galinčią atkurti tvarką. Šioje maišalynėje kiekvienas vienu ir tuo pačiu metu ir teisus, ir klysta“.

Taip sekmadienį rašė Berlyno dienraštis „Welt“ ir dar pridūrė, jog šiam kraštui, „deja, galima laisvai pritaikyti Winstono Churchillio posakį: Egiptas – tai mįslė, įvilkta į paslaptį, kurios viduje rymo misterija“.

Turkijos dienraštis „Milliyet“ labiau linkęs tiesiai šviesiai kaltinti kariškius: šeštadienį „jie Egipte surengė masines žudynes. Pučistų generolas Abdelis Fattah al-Sisi įrodė, jog visiškai nieko nebijo. Silpna kritika iš Europos Sąjungos pusės ir netiesioginė Jungtinių Amerikos Valstijų parama generolą padrąsino.

Demonstracijose prieš H. Mubaraką kariuomenė laikėsi ramiai ir leido diktatorių nuversti. Tai stiprino viltį, kad perėjimas į demokratiją pasiseks.

Net ir kai Musulmonų brolijos kandidatas M. Mursi išrinktas prezidentu, Egipto kariai laikėsi tyliai. M. Mursi padarė generolą A. F. al-Sisį gynybos ministru ir tikėjosi, kad šis jį palaikys. Bet išėjo kitaip.

Aišku, M. Mursi padarė klaidų. Tačiau pučas taip pat buvo klaida. Juo generolas A. F. al-Sisi suskaldė šalį į dvi nesutaikomas stovyklas. O tai pavadinti perėjimu į demokratiją – šitos generolų pasakos niekas nepriims“, – teigė Stambulo dienraštis.

Zagrebo dienraštis „Večernji list“ pateikė panašią, bet dar griežtesnę poslinkių Egipte analizę: „žvėriškas Egipto kariuomenės elgesys su Musulmonų brolija ir jos rėmėjais be jokios abejonės rodo, kad armijos vadas A. F. al-Sisi ryžtasi Musulmonų brolius ir jų draugus sunaikinti tam, kad baigtų jų dešimtmečius puoselėtą svajonę kurti islamistišką Egiptą.   

Ir jeigu nuversto prezidento M. Mursi stovykla siūlo pirmuosius kompromisus, tai kariuomenė ruošiasi visiškam Musulmonų brolijos uždraudimui ir galutiniam Egipto supasaulietinimui.

Tai ir yra egiptietiškoji pasekmė iš fakto, jog vadinamasis arabų pavasaris, turėjęs atimti valdžią iš autoritarinių režimų, persimainė į autoritarinio islamo pavasarį. Radikaliosios jėgos šia situacija pasinaudojo, kad valdžią atiduotų islamistams ir įvestų islamistiškąją teisę“, – teigė Kroatijos sostinės dienraštis, manytume, gana tiksliai ir įžvalgiai.

Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“ irgi teigė, jog „musulmonų broliai gali parodyti į eiles lavonų, tariamai mirusių už demokratiją“, nors „jie pamiršo Mohamedo Mursio katastrofišką valdymą, tą nusikaltėlišką energiją, kuriuo islamistiniai demagogai varė žmones į mirtį“.

O dabar „gynybos ministras A. F. al-Sisi leidžiasi šlovinamas kaip išganytojas ir po šeštadienio skerdynių turi laisvas rankas viskam. Naujieji valdovai ir didelė dalis gyventojų tvirtina, kad demokratiją galima įvesti ant politinių priešų lavonų. Retai kada ši šalis buvo toliau nuo demokratijos“, – dėstė savo išvadą Pietų Vokietijos dienraštis.

Su šia išvada sutiko ir Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“. Jo nuomone, „vien iš pasaulietiškų liberaliųjų grupių galima tikėtis posūkio demokratijos ir laisvės link, nors ne tik Egipte tokios viltys dažnai pasirodydavo apgaulingos“.

Kad taip gali būti ir vėl, teigė Kelno dienraštis „Kölner Stadt-Anzeiger“. Anot jo, „liberalioji Egipto stovykla, kaip ir kariuomenės nuo sosto nuversta Musulmonų brolija, yra politiškai ir mentališkai mažai pajėgi organizuoti tikrus kompromisus, gerbti visų varžovų teisėtus interesus ir vesti šalį demokratiškon ateitin“.

Pasak Diuseldorfo dienraščio „Rheinische Post“, „Vakarai turėtų kariuomenės vadui taikyti spaudimą – pvz., įšaldyti finansų paramą. Tik šitaip Vakarai galėtų sulaikyti regiono stabilumui taip svarbios valstybės nugrimzdimą į karinę diktatūrą“.

O dabar dar balsas iš paties Egipto. Kairo dienraštis „Al Masry al Youm“ rašė, kad „priežastis, dėl ko žmonės teigiamai reagavo į kariuomenę, yra ne tik ta, kad egiptiečiai atmeta Musulmonų brolijos valdžią, ir ne tik ta, kad jie ieško sąžiningo politiko, kuris galėtų juos išvesti iš sunkios padėties, bet ir ta, kad jie jaučia, jog jų valstybei gresia pavojus.

Didžiausias iššūkis glūdi klausime, kaip galima sukurti politinę alternatyvą, kuri ne tik apsiribotų Musulmonų brolių valdžios atmetimu, bet ir pati sugebėtų valdyti“, – rašė Egipto sostinės dienraštis. 

Daugelis laikraščių, įskaitant Stambulo dienraštį „Hurriyet“, Londono dienraštį „Guardian“ ir Maskvos „Komersant`ą“, prognozavo, jog ateinančiomis dienomis Egipte, deja, pasireikš dar daugiau smurto, ypač iš vadinamųjų saugumo pajėgų pusės.

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close