captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tomas Janeliūnas. Achilo kulnas

Prieš kelis mėnesius kilusi skandalų banga dėl visuotinio šnipinėjimo iki šiol nerimsta. Pagrindinis pastarųjų mėnesių herojus, buvęs Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) analitikas Edwardas Snowdenas vis dar nežino, koks likimas jo laukia. Viešai atskleidęs savo buvusios darbovietės paslaptis ir sukėlęs naują, po visą pasaulį plintančią isteriją dėl visuotinio sekimo, E. Snowdenas šiuo metu tikisi, kad Rusija suteiks jam prieglobstį.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Prieš kelis mėnesius kilusi skandalų banga dėl visuotinio šnipinėjimo iki šiol nerimsta. Pagrindinis pastarųjų mėnesių herojus, buvęs Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) analitikas Edwardas Snowdenas vis dar nežino, koks likimas jo laukia. Viešai atskleidęs savo buvusios darbovietės paslaptis ir sukėlęs naują, po visą pasaulį plintančią isteriją dėl visuotinio sekimo, E. Snowdenas šiuo metu tikisi, kad Rusija suteiks jam prieglobstį.

Tačiau JAV primygtinai ragina išduoti buvusį žvalgybininką ir grasina sankcijomis bet kuriai šaliai, kuri nuspręs globoti E. Snowdeną.

Vis dėlto daugiau aistrų kelia ne konkretaus asmens likimas, bet supurtytas valdžios ir visuomenės pasitikėjimas. Kiekvieną kartą, kuomet demokratinėse šalyse atskleidžiama nemaloni žvalgybos tarnybų veiklos pusė, kyla pasipiktinimas dėl pažeidžiamų žmogaus teisių. E. Snowdeno pareiškimai apie tai, kad NSA gali rinkti informaciją apie bet kurį amerikietį, paskatino naują protestų bangą ir reikalavimus ginti asmens privatumą. Šį kartą visuotinio pasipiktinimo formos itin įvairios. Viena Idaho valstijos gyventoja net padavė į teismą JAV prezidentą Baracką Obamą dėl jos pažeidžiamo privatumo.

Tai atspindi bendras visuomenės nuotaikas JAV. Liepos viduryje „Washington Post“ atlikta apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai amerikiečių mano, jog NSA duomenų rinkimo programa pažeidžia kai kurias piliečių teises. Pusė apklaustųjų teigė, kad jų pačių teisės buvo pažeistos. Be to, didelė dalis apklaustųjų išreiškė skepticizmą dėl to, ar žvalgybos institucijų vykdomas sekimas didina šalies saugumą.

Panašios diskusijos apėmusios ir Europos šalis, mat paaiškėjo, kad JAV žvalgybos tarnybos galėjo šnipinėti ir savo sąjungininkus. Tai kenkia JAV ir paties B. Obamos reputacijai. Niekas nenori būti slapta šnipinėjamas, net jei kalbama apie būtinybę mažinti terorizmo grėsmes.

Vis dėlto didelė dalis diskusijų dažnai nukrypsta į žvalgybos veiklos mistifikaciją. Paprastiems žmonėms atrodo, kad vos tik pakėlus telefono ragelį, „kažkas iš saugumo“ pradeda jų klausytis. Lietuvoje šie įtarinėjimai itin paplitę, o mūsų politikai taip pat prisideda prie tokių sąmokslų teorijų kūrimo. Jie kartais užsimena apie tai, kad jų neva kažkas klausosi. Tačiau net jei politikai turi tokių įtarimų, dažniausiai viskas baigiasi tik užuominomis, o ne kreipimusi į teisėsaugos institucijas. Atrodytų, net įtardami, jog jų pasiklauso, nemaža dalis politikų tarsi pripažįsta, jog juos ne veltui seka.

Visa tai rodo, kaip ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų giliai įsišaknijusios baimės ir prietarai, susiję su žvalgybos tarnybomis. Iš tiesų, demokratinėse šalyse nuolat kyla dilemos – kaip pasirinkti tinkamą balansą tarp žvalgybos veiklos efektyvumo ir piliečių privatumo bei žmogaus teisių užtikrinimo. Tačiau daugelis demokratinių šalių šią dilemą sprendžia stiprindamos žvalgybos tarnybų kontrolę – paprastai ši funkcija patikima piliečių atstovams, parlamentarams.

Lietuvoje parlamentinės žvalgybos tarnybų kontrolės tradicijos dar tik pradeda formuotis. Tačiau nėra geresnio būdo, kaip nuraminti visuomenę dėl žvalgybos tarnybų lojalumo žmogaus teisėms, kaip tik stiprinti parlamentinės kontrolės efektyvumą. Paprastai, kiekvienas žvalgybos veiklos skandalas paskatina griežtesnės kontrolės atsaką, todėl nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Vis dėlto duomenų rinkimas vardan nacionalinio saugumo tėra viena ir galbūt ne blogiausias informacinio amžiaus neigiamas aspektas. Kiekvienas iš mūsų vis daugiau priklausomas nuo informacinių technologijų. Tai tampa tikru Achilo kulnu šiuolaikinėse visuomenėse.

Kaip tik tuo naudojasi ne tik slaptosios tarnybos, bet ir privačios prekybos ir reklamos kompanijos, socialinių tinklų valdytojai ir piktavaliai asmenys. Būtent virtualus sekimas išties yra visuotinis ir bemaž nekontroliuojamas. Ir visgi mes savanoriškai ir be didelio nerimo pasiduodame „Facebook“ ar „Google“ globai, nors jų žinios apie mūsų įpročius ar privatų bendravimą yra gerokai platesnės nei bet kurios iš žvalgybos institucijų. Šis duomenų rinkimas geriausiu atveju gali baigtis įkyrių reklamų siuntinėjimu, tačiau kur kas blogiau, jei į informacines sistemas įsilaužtų jūsų pinigus pasisavinti norintys vagys.

Absoliutaus saugumo ir privatumo laikai senokai praėjo. Tačiau piktnaudžiauti moderniomis duomenų rinkimo galimybėmis negali nei valdžios, nei privačios institucijos. Būtent toks priminimas yra prasmingiausias dabartiniame šnipinėjimo skandalų fone.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...