captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sakalauskaitė. Kasdienės duonos – kiekvienam

Šeštadienio rytas, pliaupia lietus. Nuėjusi į turgų, skubu po stogu. Čia bent keli duoneliautojai. Ne tie Senamiesčio profesionalai, kuriuos daugelis pažįsta. Šie išrankūs. Gavę, jų nuomone, neskanią bandelę, sviedžia ją tolyn. Turguje laukiantieji po stogu prašo ne grynųjų, o nupirkti pavalgyti.

Šeštadienio rytas, pliaupia lietus. Nuėjusi į turgų, skubu po stogu. Čia bent keli duoneliautojai. Ne tie Senamiesčio profesionalai, kuriuos daugelis pažįsta. Šie išrankūs. Gavę, jų nuomone, neskanią bandelę, sviedžia ją tolyn. Turguje laukiantieji po stogu prašo ne grynųjų, o nupirkti pavalgyti.

Vienas jų šnekus. Klausiu, kodėl nedirba. Pasirodo, tėvai, įklimpę į narkotikų ir girtuoklystės liūną, prarado namus. Dabar nelaimėlis su seserimi glaudžiasi nakvynės namuose. Labdaros valgyklos savaitgaliais nedirba, tačiau valgyti norisi ir šventą dieną. 

Valdžioje esantys socialdemokratai propaguoja gerovės valstybės modelį. Gerovės valstybėje kiekvienas turėtų būti pirmiausia pavalgęs. Po to jau kiti poreikiai, norai, tikslai, žaidimai. 

Diuseldorfe įsikūrusios telekomunikacijų įmonės pradėjo įdarbinti Lietuvoje „nurašytus“, autizmo sindromą turinčius žmones. Pasirodo, šių žmonių intelekto koeficientas aukštesnis už daugelio kitų. Skaičių jūroje lyg žuvys nardantys ligoniai gali būti naudingi įmonei ir nebūti našta valstybei, mokančiai įvairiausias išmokas ir pašalpas. 

Jeigu Lietuvos telekomunikacijų įmonėse mūsų žmonėms su negalia atsirastų vietos, vienu žingsniu pajudėtume gerovės valstybės link. O jeigu dar kiekvienas kasdien būtų pavalgęs? 

Žiniasklaida rašė, kad Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga atvykstantiems svečiams ruošiami prašmatnūs patiekalai, tačiau išdalyti nesuvalgyto maisto Europos Sąjungos instrukcijos neleidžia. Suprantu, kad, paragavus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios proga paruoštų ištaigingų patiekalų, paprasto maisto valgytojų skrandžiai sustotų. Tačiau kodėl gražios dalijimosi tradicijos negalėtų pradėti didieji prekybos centrai? Ne kartą mačiau, kaip pardavėjos į artimiausias pirkėjui vietas lentynose perdeda besibaigiančio galiojimo prekes. Kodėl net turtingoje Skandinavijoje arba Jungtinėje Karalystėje prie barų ir parduotuvių išdėliojami maisto produktai, kurių galiojimas rytoj bus pasenęs? Kodėl Lietuvai, pretenduojančiai būti išsivysčiusia valstybe, neperėmus krikščioniškosios tų šalių patirties? 

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, dažnas prisiperka daugiau nei reikia. Jaunajai kartai pasakojimai apie sovietmečiu buvusias tuščias parduotuvių lentynas skamba kaip ištraukos iš siaubo pasakų. Jeigu kokioje nors visiems žinomoje vietoje, pavyzdžiui, ir savaitgaliais veikiančiame socialinės paramos skyriuje ar prekybos centre, būtų sudėti besibaigiančio galiojimo maisto produktai arba kurios nors bažnyčios kampe savaitgaliais būtų galima sunešti tai, ką galima dovanoti alkstantiesiems, gatvėse būtų mažiau prašančiųjų išmaldos. Galbūt ir nusikaltimų, padaromų tik todėl, kad skrandis groja alkio maršus ir labai norisi valgyti, būtų mažiau. Juk ne veltui ir maldoje prašoma: „Kasdienės duonos duok mums šiandien.“ 

Be to, duoti juk lengviau nei prašyti. Kai visi bus pavalgę, būsime arčiau siekiamos gerovės valstybės. 

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...