captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Vokietijos prezidentas Baltijos valstybėse

Tris Baltijos šalis jungia ne tik jau įvykęs (Estijoje) ar greit įvyksiantis (Latvijoje 2014 m., Lietuvoje 2015 m.) įstojimas į euro zoną, bet ir kentėjimas nuo nacių ir sovietų okupacijų, taip pat ir mėginimas šį okupacinį paveldą įveikti, su juo kažkaip susitvarkyti. Bet kas Vakaruose tokius dalykus supranta?
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Tris Baltijos šalis jungia ne tik jau įvykęs (Estijoje) ar greit įvyksiantis (Latvijoje 2014 m., Lietuvoje 2015 m.) įstojimas į euro zoną, bet ir kentėjimas nuo nacių ir sovietų okupacijų, taip pat ir mėginimas šį okupacinį paveldą įveikti, su juo kažkaip susitvarkyti. Bet kas Vakaruose tokius dalykus supranta?

Supranta tikrai nedaug žmonių, tačiau vienas jų neabejotinai yra iš ne tik nacių, bet ir sovietų savivalę patyrusios rytinės Vokietijos kilęs dabartinis tos šalies prezidentas Joachimas Gauckas. Neseniai jis baigė valstybinį vizitą Suomijoje ir Pabaltijyje. 

Kaip jo atvykimo į Lietuvą proga liepos 11–osios straipsnyje „J. Gauckas reikalauja daugiau spaudimo Rusijai“ rašė Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“, „Vokietija ir Lietuva yra artimos partnerės Europos Sąjungoje.

Todėl Vokietijos Federacijos prezidentas Joachimas Gauckas Vilniuje priimamas išskėstomis rankomis. Jis progą panaudoja pasiųsti įspėjimą  Maskvos link.

Lankydamasis Baltijos valstybėse jis reikalavo, kad Rusijoje būtų daugiau pilietinių teisių ir teisinės valstybės požymių. „Esmė čia ne ta, kad mes žinome kažką geriau už jus“, – sakė J. Gauckas Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Tačiau reikia atsižvelgti į pačios Rusijos gyventojų susirūpinimą bei mintis. Juk yra Rusijoje lemtinga tradicija riboti teisingumo sistemos nepriklausomumą.

Bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite jis Rusijos tema sakė: „europiečiai turi labai daug priežasčių intensyviau vesti diskursą su Rusija dėl teisinės valstybės“.

J. Gauckas priminė, kad ne viena Maskvos vyriausybė pati pasirašė atitinkamus įsipareigojimus, kad ir tada, kai Rusija įstojo į Europos Tarybą. „Todėl mes Vakaruose ir neturime blogų jausmų, kai keliame klausimus dėl tokios rūšies teisingumo“.

Vokietijos prezidentas davė suprasti, kad jis turi minty tam tikrus neigiamus Rusijos teisėtvarkos įpročius, ir įsakmiai pridūrė, jog toje šalyje „dar kelias tolimas iki tokio teisinės valstybės supratimo, kurio Europoje siekiame“.  

J. Gaucko pokalbių Vilniuje centre buvo padėtis Europoje.  „Patikimumas yra solidarizavimosi sąlyga“, sakė jis. Vokietijos prezidentas pagyrė šiaurės rytų Europos šalių „milžiniškus pasiekimus reformuojantis“, tačiau reiškė pagarbą ir tiems gyventojams, kurie dėl taupymo politikos turėjo labai daug ką paaukoti.

Negalima užmerkti akių prieš krizės padarinius, tarp kurių, pavyzdžiui, yra  jaunimo nedarbas.

Lietuva, kuri liepos 1–ąją perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, iš J. Gaucko vizito tikisi dar didesnio gerų santykių išplėtojimo. Lietuvą visų pirma domina vokiečių investicijos.

Galimybių vokiečių firmoms įžiūrima informacijos technologijų bei paslaugų srityse, taip pat ir energetikos sektoriuje, kuriame reikėtų sumažinti toli siekiančią priklausomybę nuo Rusijos.

Bendroje spaudos konferencijoje su J. Gaucku D. Grybauskaitė kalbėjo: „Vokietija atsakinga ne tik už savo pačios plėtotę, bet ir už tai, kad Europa augtų“. Sutarimo, anot jos, pasiekta ir „Rytų partnerystės“ klausimu bei kritikuojant tai, kaip elgiamasi su įkalintąja Ukrainos opozicijos politike Julija Timošenko“, rašė Diuseldorfo dienraštis „Handelsblatt“, remdamasis Vokietijos žinių agentūra „dpa“.

Šia naujienų agentūra, pranešdami apie Vokietijos prezidento kelionę į Suomiją, Estiją Latviją ir Lietuvą, rėmėsi ir daugybė kitų laikraščių, įskaitant nuo 19–ojo amžiaus pradžios vieną Vokietijoje svarbiausiųjų – „Augsburger Allgemeine“.

Pasak pastarojo laikraščio, J. Gauckas savo kelionės pabaigoje vėl „kvietė Europą įveikti krizę ir priminė jos praeityje vykusius žmonių bėgimus ir išvarymus. Atidarant Thomo Manno festivalį Nidoje, J. Gauckas liepos 13–ąją pažymėjo, kad šiuo metu Europą purto sunki pasitikėjimo krizė.

„Tačiau esu įsitikinęs, kad šią krizę kartu įveiksime. Juk laisvė, demokratija ir žmogaus teisės yra pamatinės sąlygos tam, kad niekas niekada daugiau nebūtų iš savo tėvynės išvytas“, – teigė Vokietijos prezidentas.

Savo kelionę po Baltijos šalis jis apibūdino kaip „susitikimą su draugais“. Jo pokalbininkai, sakė jis, palaikė Vokietijos poziciją euro krizės klausimais ir kartais pageidavo netgi stipresnio Vokietijos vaidmens Europoje.

Paskutinę savo kelionės dieną J. Gauckas apsilankė ankstesniame Thomo Manno vasarnamyje Nidoje. Ten šis rašytojas ir Nobelio literatūros premijos laureatas vasarojo nuo 1930–ųjų iki 1932–ųjų metų. Po to, valdžią perėmus naciams, jis buvo priverstas pasirinkti egzilį.

O Joachimą Gaucką Nidoje lydėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakare jis norėjo kartu su savo gyvenimo partnere Daniela Schadt sugrįžti į Berlyną“, – rašė Augsburgo dienraštis.

Galop, labai išsamų pokalbį su J. Gaucku liepos 13–ąją Vilniuje paskelbė ir Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“. Pasak jo bendradarbio Gerdo Brekerio, „Vokietijos prezidentą susitikimai Šiaurės Europoje sujaudino ir padarė jam didelio įspūdžio. Iš Baltijos šalių sklinda „stiprus, drąsinantis signalas: jos mato ateitį ne tik Europos Sąjungoje, bet ir eure“.

Gerdui Brekeriui pažymėjus, jog „Vokietijos kanclerės biudžeto ir finansų politika Europai priimama Baltijos valstybėse, netgi bandant ją čia įgyvendinti“, Joachimas Gauckas sako, jog „ji ne tik bandoma, bet iš tiesų  yra įgyvendinama.  

O žmonės reaguoja taip, kaip iš dalies galime tikėtis. Lietuvoje žmonės vyriausybių pradeda nebemėgti, kai reformos vykdomos per jėgą. Antra vertus, yra tokių žmonių kaip Estijoje, kurie vyriausybę netgi palaiko, kai ji reformas forsuoja ir įveda taupymo biudžetą“.

Tada žurnalistas nukreipia pokalbį į tai, jog „Pabaltijyje sakoma „taip“ Europai, kadangi Europa reiškia kažką daugiau. Europa reiškia laisvę ir taiką, ir tai, žinoma, atsiribojant nuo didžiojo rytų kaimyno“.

Vokietijos prezidentas stipriai padėkoja už tokios temos užgriebimą ir tada leidžiasi į ilgą aiškinimą, kaip ir kodėl rytinėje Europos dalyje labiau nei kitur Europoje vertinamas būtent Europos ir NATO laiduojamas saugumas ir dar tiksliai prisimenama, kokia svarbi yra laisvė.

Jis teigia buvęs teigiamai paveiktas vienos diskusijos su jaunais studentais ir moksleiviais, kurie sakė, kad „mes džiaugiamės ta laisve, kurios mūsų tėvai ir seneliai neturėjo, ir mes šią laisvę norime kurti kartu.

Tai labai jaudinantys išgyvenimai, ir manau, kad vakarų Europai reikėtų šiek tiek daugiau šios pasitikėjimo ir meilės laisvei dvasios“.

Taip pat ir susitvarkant su persekiojimų ir priespaudos paveldu svarbu „ištirti ir susivokti, kiek pačiuose engiamuosiuose buvo  bendradarbiavimo su engėjais. Svarbu pripažinti savo pačių suklydimus ir praleistas progas parodyti atsakomybę“, – kalbėjo ilgame interviu su Vokietijos radiju tos šalies prezidentas Joachimas Gauckas, aną savaitę lankęsis rytinės Baltijos valstybėse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...