captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vigilijus Sadauskas. Kas yra vadovas, o kas – lyderis?

Į šį klausimą daugelis atsako skirtingai. Daugumai atrodo, kad tai tapačios sąvokos, nes vadovas juk ir turėtų būti lyderis, tai yra, žmogus, kuris įkvepia, skatina judėti pirmyn, generuoja idėjas. Į jį norisi lygiuotis. Tačiau realybėje dažnai būna, kad vadovas tik vadovauja, bet ne užsiima plėtra ar naujovių skatinimu.

Į šį klausimą daugelis atsako skirtingai. Daugumai atrodo, kad tai tapačios sąvokos, nes vadovas juk ir turėtų būti lyderis, tai yra, žmogus, kuris įkvepia, skatina judėti pirmyn, generuoja idėjas. Į jį norisi lygiuotis. Tačiau realybėje dažnai būna, kad vadovas tik vadovauja, bet ne užsiima plėtra ar naujovių skatinimu.

Vadovas tiki ir pasitiki sistema, jis ją palaiko, atlieka tiksliai ir tinkamai visus veiksmus, o svarbiausia intensyviai siekia valdžios. Tuo metu lyderį galima pažinti iš santykio su žmonėmis. Jis elgiasi skirtingai nei vadovas.

Lyderis pasitiki ne sistema, o žmonėmis, siekia jų pasitikėjimo, veikdamas jis imasi tikrai reikiamų veiksmų. Lyderis priverčia sistemą dirbti žmonių gerovei, o vadovas tiesiog užtikrina, kad sistema dirbtų taip, kaip numatyta.

Neabejoju, kad ir Lietuvoje pasitaiko vadovų, draugų pagalba ar naudojantis patikliais rinkėjais patekusių į aukštą postą. Realybėje tai savimi nepasitikintys, žmogiškų ryšių vengiantys, o gal net žmonių nesuprantantys vadovai.

Kartais pažvelgus iš šalies atrodo, kad į aukštas pareigas dažnu atveju ir taiko iš pažiūros ramūs, tačiau iš tikrųjų be galo užsispyrę, neturintys ypatingų tikslų,  susikoncentravę į nereikšmingas smulkmenas dėl idėjų stokos, ne itin protingi žmonės. Gal netgi atvirkščiai – nepasižymintys išskirtiniais protiniais gebėjimais, tačiau mėgstantys demonstruoti savo įsivaizduojamą galią.

Jie dažnai elementarų nuomonių skirtumą priima kaip rimtą pasipriešinimą jų valiai ir reaguoja paprasčiausiu būdu: jei tu ne su manimi, tai prieš mane.

Ar tai lyderiai? Vargu.

Lyderis visada vertina ir gerbia žmones, sugeba įžvelgti jų gabumus, ketinimus ir motyvus. Jis – geras mokytojas ir puikiai bendraujantis asmuo, kuris nebijo reikšti savo jausmus, parodyti ir pyktį, ir džiaugsmą bei kitas emocijas.

Tačiau svarbiausia – lyderis gali pripažinti, kad kažko nežino, jog ne į visus klausimus turi atsakymus, o suklydęs drąsiai pripažįsta savo klaidas, taiso jas ir geba atsiprašyti. Dėl to jis visada eina į priekį, lydimas didžiulio pulko bendraminčių, pasitikinčių juo.

Vadovą gi lydi nuolankių prisitaikėlių būrys. Taigi pamąstykime ir atsakykime sau, ko labiau reikia Lietuvai  ir ką mes turime – lyderius ar tik vadovus?

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...