captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Gerai, kad ES priėmė Kroatiją

Liepos 1-ąją ne tik Lietuva perėmė vadovavimą Europos Sąjungos Tarybai, bet ir Kroatija, kadaise buvusi Jugoslavijos dalimi, tapo 28-ąja visateise Europos Sąjungos nare. Todėl šioje užsienio spaudos apžvalgoje ir nukreipsime žvilgsnį tolėliau į pietus nuo Lietuvos. Kokia ten padėtis?
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Liepos 1-ąją ne tik Lietuva perėmė vadovavimą Europos Sąjungos Tarybai, bet ir Kroatija, kadaise buvusi Jugoslavijos dalimi, tapo 28-ąja  visateise Europos Sąjungos nare. Todėl šioje užsienio spaudos apžvalgoje ir nukreipsime žvilgsnį tolėliau į pietus nuo Lietuvos. Kokia ten padėtis?

Kaip Kroatijos įstojimo į ES išvakarėse teigė Vokietijos žinių agentūra DPA, „jau kelis mėnesius vietos žiniasklaida pranešinėja, jog 4,4 milijonai Kroatijos piliečių svyruoja tarp džiaugsmingo laukimo ir būgštavimų.  

Laukiama to, kad dėl konkurencijos su kitomis Europos Sąjungos šalimis Kroatijoje sumažės aukštos kainos už, pvz., maistą ir dujas. Bet rūpesčio kelia galimas turtingų užsieniečių, siekiančių įsigyti žemės plotų palei pakrantę, antplūdis“.

Trumpai prieš Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą garsi Vokietijos žurnalistė Franziska Augstein ryžosi asmeniškai ištirti, kaip atrodo dalykai Balkanuose. Dienraštyje „Süddeutsche“ ji šia tema paskelbė ilgą straipsnį.

Jame ji rašė, jog jau geležinkelio trasoje akivaizdu, kaip mažai iš buvusios Jugoslavijos išsirutuliojusios šalys viena su kita turi draugiškų reikalų.

„Kelionėje iš Sarajevo iki Vengrijos Budapešto reikia važiuoti per Kroatiją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną. Kelyje keturis kartus keičiamas lokomotyvas, o traukinys keturių šimtų kilometrų atstumą nuo Sarajaveo iki Budapešto įveikia tik per 16 valandų.

Stebina ne kelionės trukmė, stebina greičiau tai, kad toms šalims išvis pavyko susitarti dėl tokio traukinio maršruto“, – rašė F. Augstein.

O mus, nuo savęs pridursime, ne stebina, bet tiesiog liūdina tai, jog net ir šiandien dar nėra to, ko būdavo mūsų regione gero ir žmonėms tarnaujančio prieš Antrąjį pasaulinį karą, pvz., tiesioginio traukinio tarp Kauno ir Berlyno.

Balkanai kai kuriais atžvilgiais geriau kapstosi iš komunistinės praeities palikimo negu šiauriau esančios šalys, kurios tiesiogiai ribojasi su pertvarkos vos vos paliesta Rusija.

Kad Balkanų kraštai vienas kitam per daug nepavydi, liudija ir kai kurie tenykštės spaudos pasisakymai.

Štai Serbijos sostinės dienraštis „Politika“ sekmadienį rašė, kad „Kroatijos priėmimas į Europos Sąjungą prieštarauja tezei, jog ši sąjunga Balkanams jau nebe taip patraukli. Kita vertus, Kroatijos bėda ta, kad ji nebuvo priimta anksčiau, kai Europos Sąjungos ūkio galingumas dar buvo gerokai didesnis nei šiandien.

Tuo metu Zagrebo lūkesčiai tapo kuklesni. Kroatai žino, kad jų gyvenimo kokybė pernakt nepagerės. Jie tačiau džiaugiasi, jog Kroatija iki 2020-ųjų iš Europos Sąjungos sulauks 13,7 milijardų eurų, kad šaliai būtų palengvintas prisitaikymas prie Europos Sąjungos“, – rašė Belgrado laikraštis.

O Liublianos Slovėnijoje dienraštis „Dnevnik“ tiesiai šviesiai siūlė kroatams slovėnų pagalbą: „Europos Sąjungoje girdime balsų, būgštaujančių, kad Kroatija, panašiai kaip ir Slovėnija, po įstojimo gali sulaukti dar didesnių ekonominių problemų. Tačiau mūsų problemos, kurios beveik nuvarė mus į bankrotą, kilo dėl mūsų pačių blogos ūkio politikos“.

„Kroatija, kaip Europos Sąjungos šalis narė, galės dar intensyviau bendradarbiauti su Slovėnija. Nepamirškime, jog Slovėniją ir Kroatiją jungia bendra praeitis, bendra kultūra ir panaši kalba. Tai priežastys, kodėl savo kaimynus kroatus turime ypač nuoširdžiai pasveikinti įstojus į Europos Sąjungą“, – rašė Slovėnijos laikraštis.

O birželio pradžioje straipsnyje „Kroatijos jaunimas kryžkelėje“ žurnalistė Rayana Breuer Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ tinklalapyje rašė, jog „Zagrebo centre, mažoje gatvelėje tarp dviejų daugiabučių, kreida užrašyta: „Jaunuoliai, išvykite iš Kroatijos“. Tai raginimas ateitį kurti kitur. Nes Kroatija jauniems žmonėms nieko pasiūlyti neturi.

Šalis jau penkerius metus kenčia nuo gilios krizės, jaunimo nedarbo lygis šokiruojančiai aukštas, šiuo metu jis siekia beveik 40 procentų. Todėl nenuostabu, kad jauni žmonės jaučiasi frustruoti ir į ateitį žiūri be vilties:  

„Dauguma čia apatiški ir apolitiški, – sakė jaunas pilietis Markas Gregovičius, – mums trūksta demonstracijų kultūros. Žmonės nepripratę už savo teises kovoti.  Jie eina balsuoti, tačiau pasirinkimo neturi.

Mūsų politikai daugiausia tie patys, kurie ir prieš 20 metų buvo valdžioje. Dabar tikrai būtinas kartų pasikeitimas“, – teigė M. Gregovičius, kuris tik ką įsteigė naują piliečių partiją „Za Grad“ – „Už miestą“, su kuria jis ir jo bendraminčiai norėtų patekti į Zagrebo miesto tarybą.

Su savo partija jis siekia žmones išjudinti veiklai kartu – toks piliečių dalyvavimas vietos politikoje būtų šiame regione unikalus.

 M. Gregovičius studijavo Norvegijoje, Švedijoje ir Anglijoje – jam visos durys buvo atviros, bet prieš dvejus metus jis į Kroatiją sugrįžo, kai krizė buvo pasiekusi apogėjų:

„Nėra prasmės palikti savo šalį, kuri iš lėto, bet tikrai artėja prie bankroto. Mes visi turime grįžti ir už savo šalį pasistengti. Tai sunku, bet tokia mūsų pareiga“, – sakė jis.

Tačiau ne visi net ir jo naujai įsteigtoje partijoje galvoja taip pat: jo bendramintė Marija jau pusę metų tėvynėje ieško darbo – tačiau veltui. Dabar ji tvarko dokumentus išvykimui į užsienį:

„Taip, daugelis mūsų su situacija čia susitaikė. Tačiau aš asmeniškai įstojimą į Europos Sąjungą matau kaip galimybę užsienyje susirasti darbo“, – sakė Marija.

Taigi, pasilikti arba išvažiuoti – tokį klausimą kiekvienas turi atsakyti pats sau. Atsižvelgiant į prastas įsidarbinimo tėvynėje perspektyvas, šaliai įstojus į Europos Sąjungą daugelis tikriausiai pasirinks Vakarus.

Tačiau Marko Gregovičius neišvažiuos – tai aišku.

„Aš manau, kad Europos Sąjunga Kroatijai bus pozityvus dalykas. Mums būtų daug blogiau, jeigu Kroatija izoliuotųsi, tai yra, jei ji nebūtų Europos Sąjungos dalimi.

Aišku, iš pradžių Kroatija turės daug problemų – rinka atsidaro produktams iš užsienio, visa sistema reformuojama. Vis dėlto Europos Sąjunga yra šansas Kroatijai pagaliau tapti šios kultūrinės šeimos dalimi“, – kalbėjo politiškai aktyvus ir patriotiškai užsiangažavęs jaunas kroatas Vokietijos radijo žurnalistei Rayana Breuer.

„Tačiau ar Europai per didžiausią savo krizę tikrai reikia dar vienos šalies narės – ir dargi neseniai po karo atsidūrusios nuolatinėje savo ūkio krizėje?“, – klausė Frankfurto kairiųjų dienraštis „Rundschau“ ir atsakė štai kaip: 

„Jeigu sprendi pagal naujosios narės eksporto silpnumą, jos nedarbo lygį, jos didžiulį įsiskolinimą ir iš viso to kylantį numatomą Europos Sąjungos apsunkinimą, tai taip, Kroatijos nereikia.

Tačiau dėl to daryti išvadą, kad Kroatija ir kiti Pietryčių Europos kraštai turėtų dar ilgiau palaukti už vartų, yra neteisinga. Plėtros priešininkai nuolatos pamiršta pasižiūrėti į vartų uždarymo kainą. Išbraukus stoti norinčias valstybes iš Europos Sąjungos strategijos popierių, tos valstybės vis tiek iš žemėlapio nedings.

Jos lieka, kur buvusios ir anksčiau ar vėliau pasireikš. Jų problemos už Europos Sąjungos vartų bus daug didesnės nei jas įsileidus, ir nei vandenynas, nei upė Rio Grandė mūsų nuo jų neatskirs“, – rašė vienas Frankfurto laikraštis.

Jam pritarė ir kitas, centro dešiniųjų Allgemeine: „Europos Sąjungos sprendimas Balkanų šalis integruoti, laikyti vartus atvirus, buvo teisingas: geopolitiškai geresnio pasirinkimo nėra.

Tačiau kritikos nusipelno atlaidumas dėl akivaizdžių šių šalių silpnybių. Klaidos, padarytos Rumunijos ir Bulgarijos atžvilgiu, dažnai pripažįstamos, tačiau Kroatijos atžvilgiu jos buvo kartojamos.

Ne paskutinėje vietoje dėl stipraus lobio Vokietijoje ir Austrijoje užmerktos akys srityje, kur dar daug reikia padaryti, – būtent kovoje su korupcija“.  

Su tuo sutiko ir Karlsruhės dienraštis „Neueste Badische Nachrichten“: „Spaudimas iš Briuselio – reikalavimas reformuotis – negali po priėmimo susilpnėti, kaip tai įvyko Bulgarijoje ir Rumunijoje“.

„Tačiau kaip tik Kroatijos priėmimas aiškiai parodo didesnį tikslą – Europos Sąjungą kaip taikos projektą. Jeigu yra politinė jėga, kuri Balkanams po jų kruvinos istorijos gali atnešti tvarią taiką ir stabilumą, tai tik Europos Sąjunga.

Daugelis plėtros priešininkų, matyt, jau pamiršo, jog paskutinysis karas šiame regione baigėsi tik prieš keletą metų ir kad jo pasekmes vis dar reikia galutinai įveikti“, – teigė pietvakarių Vokietijos dienraštis.

Šiai minčiai pritarė ir Slovakijos sostinės Bratislavos dienraštis „Sme“.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close