captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. B. Obamos žodžiai Berlyne: kam jis juos taikė ir kas iš to?

Tai klausimai, kuriuos nagrinėjo pasaulio laikraščiai po to, kai trečiadienį priešais Brandenburgo vartus Berlyne Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama pasakė kalbą, kuri ne tik Vokietijos, bet ir kitų pasaulio šalių spaudoje sulaukė didžiulio dėmesio, tiek pagiriančio, tiek papeikiančio.
LRT.lt
LRT.lt

Tai klausimai, kuriuos nagrinėjo pasaulio laikraščiai po to, kai trečiadienį priešais Brandenburgo vartus Berlyne Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama pasakė kalbą, kuri ne tik Vokietijos, bet ir kitų pasaulio šalių spaudoje sulaukė didžiulio dėmesio, tiek pagiriančio, tiek papeikiančio.

Daugiausia pagyrimo – ir tai nemažai jo – pelnė Amerikos prezidento oratoriški sugebėjimai.

Dienraščio „Mannheimer Morgen“ žodžiais, „Barackas Obama – gabus žmonių viliotojas. Patoso kupina jo retorika turėtų išties žavėti kiekvieną klausytoją, kadangi ji sukuria puikias vizijas, kurios siekia toli toli už kasdienės politikos horizontų.

Ir Berlyne amerikiečių prezidentas puikiai įrodė šitą savo sugebėjimą, kurio daugumai Vokietijos politikų trūksta.

O vis dėlto lieka priežodinė tiesa, jog šneka – sidabrinė, bet veiksmas – auksinis.

Aišku, B. Obama nori pasaulį pagerinti – užtat vokiečiai jį ir mėgsta. Ir gerai, kad mėgsta. Tačiau įgyvendinti ketinimus jam labai sunku“, – darė išvadą Manheimo dienraštis.

Netoli esančio Heidelbergo dienraštis „Rhein–Neckar Zeitung“ pastebėjo, kad „Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas atrodė atsipalaidavęs ir patį įsimintiniausią akcentą uždėjo pačioje savo kalbos pradžioje, kai nusivilko  švarką.

50 metų po Džono Kenedžio istorinių žodžių „Aš esu berlynietis“ Barackas Obama nepadarė klaidos, nebandė iki smulkmenų sekti savo pirmtako pėdomis ir pasakyti ką nors beprecedentiško, kas irgi įeitų istorijon. Nes tai tikriausiai nebūtų jam pasisekę“, – rašė Heidelbergo dienraštis.

Lygiagretę su kitais Amerikos prezidentais, tik visai kitu atžvilgiu, brėžė ir Milano dienraštis „Corriere Della Sera“: „tarp Johno Kennedy, Ronaldo Reagano ir Baracko Obamos kalbų prie Brandenburgo vartų yra bendrumo: žiūrovų arena – Berlyne, tačiau adresatas sėdi Maskvoje.

B.Obama šįkart atvyko tam, kad surinktų savo pirmtakų derlių. Jis bando taikos dividendą parsivežti namo į Vašingtoną. Ir jis pasikviečia Rusijos prezidentą tam, kad iš abiejų pusių būtų sumažintas atominių ginklų arsenalas.

Tikslas aiškus – sutaupytais pinigais B. Obama nori paremti Jungtinių Amerikos Valstijų ūkio atsigavimą“, – rašė Milano laikraštis.

Šiai nuomonei pritarė ir Osnabriuko laikraštis „Neue Osnabrücker“. Pasak jo, „branduolinis nusiginklavimas skamba gerai, tačiau galvučių skaičiaus sumažinimas mažai ką sako apie arsenalų atgrasomąjį poveikį ir naikinimo jėgą. Jeigu tą patį tikslą galima pasiekti mažesniu ginklų kiekiu, matyt, siekiama sutaupyti pinigų, o ne tiek palaikyti taiką“.

Frankfurto prie Oderio dienraštis „Märkische Oderzeitung“ apie B. Obamos Rusijai pateiktą siūlymą derėtis dėl kovinių branduolinių galvučių sumažinimo trečdaliu rašė, jog „Šaltojo karo laikais tai būtų sensacija. Bet dabar tokie siūlymai sukelia tik gūžčiojimą pečiais.

Iš abiejų šalių atominių arsenalų šiais laikais kyla tik mažiausi pavojai globaliajai taikai. Pasaulis pasikeitęs, jis nebe pasidalijęs į du blokus“.   

Liuneburgo „Landeszeitungo“ nuomone, „šio pasiūlymo sėkmė abejotina, kol B. Obama Kremliui nepasiūlys, kad Amerika atsisako priešraketinio skydo kūrimo“.

Anot Maskvos dienraščio „Komersant“, „bus labai sunku pasiekti tokią revoliucinę paradigmų kaitą. Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi griežtai priešingą atominių ginklų vaidmens supratimą.

B. Obama aiškina, kad su atominiais ginklais pasaulis niekada nebus taikus. O Rusija į savo branduolinį arsenalą žiūri kaip į savo saugumo garantiją“.

Tokijo dienraštis „Nihon Keizai Shimbun“ taip pat teigė, jog „B. Obamos siūlymas dėl atominio nusiginklavimo nebus lengvai įgyvendinamas, nes didžiausia tam kliūtis – Rusija“.

Priekaištų Amerikos prezidentui reiškė dienraštis „Washington Post“. Anot jo, „B. Obama pagyrė Rusijos prezidentą už pastarojo bendradarbiavimą. Girdi, su juo bus galima galutinai įveikti Šaltąjį karą.

Tačiau šiuo ribotu požiūriu B. Obama akivaizdžiai ignoruoja Rusijos valdovo laikyseną. Nei savo kalboje Berlyne, nei per jų bendrą pasirodymą grupės „G–8“ konferencijos Šiaurės Airijoje metu Amerikos prezidentas nė vienu žodžiu neužsiminė apie Rusijos politiką ar net žmogaus teisių padėtį  Rusijoje.

V. Putinui amerikiečių nusiginklavimo iniciatyva suteiks galimybę pareikalauti pokyčių NATO priešraketinės gynybos sistemoje Europoje“, – teigė Vašingtono dienraštis. 

Du vienas kitam prieštaraujančius įvertinmus paskelbė du pagrindiniai Frankfurto laikraščiai. Vienas, centro dešinei atstovaujantis „Frankfurter Allgemeine“, tarė, jog B. Obama, kalbėdamas „iš tos Bradenburgo vartų pusės, kuri tamsiomis dienomis priklausė nelaisvajai padalinto miesto daliai, pasakė kalbą, kurioje pasitaikė visko, bet kurią vis tiek persmelkė laisvės ir laimės siekio motyvas. [...]

Europos širdyje B. Obama pakvietė vokiečius – ir, aišku, kitus europiečius – bendradabiauti kuriant globalią darbotvarkę. Prie šios darbotvarkės priklauso į teisingumą įrėminta taika, branduolinis nusiginklavimas, kova su klimato kaita ir su skurdu.

Tai buvo kvietimas nesustingti savipakankume ir abejingume, o aktyviai jungtis į globalinį kontekstą“, – rašė dešinesnis Frankfurto laikraštis.

O kitas, kairėn linkęs „Frankfurter Rundschau“, teigė, jog „lieka bjaurus jausmas, kad Barackas Obama, viena vertus, surado jaudinančius žodžius vienai iš nesenos istorijos didžiųjų temų aptarti, bet, kita vertus, jis vos vos išspaudė aiškius žodžius, kai būtų reikėję kalbėti apie pagrindines dabarties temas.

Pvz., kare, kuris dabar, pasak B. Obamos, vedamas prieš terorizmą, vartojami ne masinio naikinimo ginklai, o, taip sakant, jų priešingybė. Juk tikslingai žudomi pavieniai ar po kelis žmones iš nuotoliniu būdu valdomų bepiločių lėktuvų.  

O kita karo su terorizmu dalis vykdoma be kraujo, bet irgi beatodairiškai prieš savo pačių tautą, iš jos atimant demokratines teises. Juk tai ne kas kita, kaip pasiklausymų ir nuolatinio sekimo valstybė, prie kurios įtvirtinimo Nacionalinė saugumo agentūra akivaizdžiai prisisėlino arčiau, negu visi ligi šiol bijojome“, – rašė Frankfurto kairiųjų laikraštis.

Kaselio dienraščiui „Hessische Allgemeine“ buvo įdomiau tai, ko B. Obama nepassakė:

„Nė vieno žodžio apie tarptautinę skolų krizę, nė vieno žodžio apie euro krizę, nė vieno žodžio apie amerikiečių atsakomybę ar apie vokiečių atsakomybę bei vadovaujantį vaidmenį. Mandagus tylėjimas negalėjo skambėti garsiau.

Kita vertus, B. Obama vokiečius ir nuvylė, tačiau labai draugiškai ir netgi atsainiai, tarsi sakydamas: nesu joks Kenedis, kuriuo galėtumėte pasitikėti ir atsišlieti lyg į didelį, tėvišką saugotoją. Nė vienas nepameskite savo atsakomybės, o ateitis – viskam atvira“.

Taip rašė dienraštis „Hessische Allgemeine“, o  Kylio „Nachrichten“ pridūrė, kad „ekonomiškai Vokietija be abejo yra didelė šalis, tačiau ji per daug pasitenkina savimi pačia, kai reikia pasaulyje perimti atsakomybę.

Karų išvargintos Jungtinės Amerikos Valstijos norėtų dalį naštos perkelti Vokietijai ant pečių. Ir tai nėra įžūlus lūkestis, prisiminus, kiek amerikiečiai padarė vokiečių labui“, – teigė Kylio dienraštis.

Daugelis Europos laikraščių pabrėžė, kad B. Obama įvardijo visą spiečių spręstinų pasaulio problemų. Kopenhagos dienraščio „Politiken“ žodžiais, „pažadas sumažinti atominius ginklus trečdaliu, uždaryti Guantanamo kalėjimą, kovoti su klimato kaita rodo, jog B. Obama šiuos svarbius klausimus vis dar nori įrašyti į dienotvarkę.

Tačiau konkrečios politikos nebuvimas taip pat rodo, kad liko dar daug ką padaryti. Europa negali pasikliauti tuo, jog B. Obama pats vienas išspręs pasaulio problemas. Mes turime patys šį darbą pradėti“, – rašė Danijos sostinės dienraštis, atsiribodamas šiek tiek nuo tų, kurie linkę daugiau reikalauti tik iš Amerikos.

Pavyzdžiui, Amsterdamo „Telegraf“ teigė, jog „Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų paskatinti taikos procesą Artimuosiuose Rytuose arba daugiau padaryti dėl demokratijos, kuri kai kuriuose pasaulio regionuose vis dar nėra sava“.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close