captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Radikalūs sprendimai Graikijoje

Ketvirtadienį Graikiją surėmė visuotinis streikas. To priežastis – vyriausybės trečiadienį paskelbta netikėta žinia, kad staigiai uždaromas valstybinis transliuotojas, kuriame darbuojasi 2700 žmonių.
 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ketvirtadienį Graikiją surėmė visuotinis streikas. To priežastis – vyriausybės trečiadienį paskelbta netikėta žinia, kad staigiai uždaromas valstybinis transliuotojas, kuriame darbuojasi 2700 žmonių. Kaip grasinta, taip ir padaryta. Staiga ekranai užtamsėjo, radijai nutilo. Tačiau reakcija į šią žinią pasaulio spaudoje – nevienoda.

Pasak kiek skirtingus skaičius minėjusio Madrido dienraščio „Mundo“, „dėl staigiai smogusio Atėnų vyriausybės nutarimo atleidžiami trys tūkstančiai darbuotojų. Priežastys, kurios nurodomos, iki smulkmenų atitinka padėtį Ispanijoje, todėl ir čia galėtų privesti prie valstybinių stočių uždarymo: per daug darbuotojų, per mažai klausytojų ir žiūrovų, per brangi laidų produkcija ir per didelis resursų švaistymas.

Valstybinės stotys suėda tris kartus daugiau pinigų nei privačios. Atėnų valdžia nori sukurti mažesnį transliuotoją, kuris neturėtų Graikijos valstybinio transliuotojo ERT trūkumų. Opozicija nori uždarymui pasipriešinti. Tačiau ji pastatyta prieš įvykusius faktus. Vyriausybės nutarimas kiekvienu atbeju buvo drąsus“, – netgi giriamai rašo Ispanijos sostinės konservatyvusis dienraštis.

Bet kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, „tas nutarimas gali sukelti vyriausybės krizę. Du mažesnieji konservatyvaus ministro pirmininko Antonio Samaro partneriai – Demokratiškosios kairės partija ir Socialistų Pasok partija – reikalauja, kad ERT transliacijas tęstų. Vyriausybės ketinimu stočių uždarymas turėtų pasitarnauti ir tam, kad būtų patenkinti tarptautinių pinigų davėjų Graikijai primesti taupymo programos reikalavimai.

Uždaryto valstybinio transliuotojo darbuotojai per internetą ir per Komunistų partijos televiziją transliuoja minimalios apimties programą“, – pranešė Vokietijos nacionalinio transliuotojo tinklalapis.

Žinių agentūra „Reuters“ atkreipė dėmesį į kai kuriuos tikrus ar menamus Graikijos nacionalinio transliuotojo trūkumus.

Anot agentūros, „75 metų amžiaus turintis Graikijos nacionalinis transliuotojas ERT ėmė praradinėti žiūrovų ir klausytojų, iškilus komercinei televizijai ir radijui. Tris nacionalinio transliuotojo kanalus žiūrėjo ar klausėsi vos 13 procentų visos auditorijos, kai jie buvo išjungti trečiadienio vakarą.

Tarp 2600 Graikijos ERT darbuotojų buvo 600 žurnalistų. Daugelis graikų nacionalinį transliuotoją kaltino nenašumu, per dideliu išlaidavimu ir etatų už politines malones dalijimu.

O vis dėlto šalyje, kur beveik du trečdaliai jaunų žmonių neturi darbo po kelerių diržų veržimosi ir mokesčių kėlimo metų, tvyro gilus įsitikinimas, jog dabar ne laikas vyriausybei mažinti darbo etatus. Graikus šokiravo sparta, kuria uždarymas buvo įvykdyta.

 „Tai turėjo įvykti. ERT buvo didelė stora šventė politinėms partijoms“, – sakė Marija Panagiotou, 65-erių metų pensininkė. „Tačiau būdas, kuriuo jie tai padarė, yra nepriimtinas. Kaip toks dalykas gali dėtis Europoje?“

Atėnų žurnalistų sąjunga ESIEA teigė streiką užbaigsianti tik tada, „kai vyriausybė atšauks šį perversmą, kuris užčiaupia informaciją“.

Nutarimas uždaryti ERT priimtas ministrų tarybos dekretu, kuris galėjo būti įgyvendimamas be tiesioginio, skubaus kreipimosi į parlamentą. Vyriausybė žadėjo per ateinančias savaites ERT atkurti teigdama, jog nacionalininis transliuotojas taip staigiai uždarytas tik dėl to, kad bijota, jog darbuotojai nesugadintų valstybės turto.

„Kai kas sako, jog tai, ką darote, yra nežmoniška“, – kalbėjo ministras pirmininkas Antonis Samaras, – tačiau mūsų pareiga buvo stabdyti tai, kas vyko ligi šiol, liautis slėpus savo problemas ir pagaliau pradėti su jomis dorotis“.

Pasak vieno pareigūno, Atėnai buvo spaudžiami Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiuts fondo inspektoriams parodyti, jog Graikija turi planą atleisti 2000 valstybės tarnautojų, kaip gelbėjimo paketas reikalauja, ir ERT uždarymas buvo vienintelė galimybė šį reikalavimą įvykdyti.

Europos Komisija sakė nesiekusi ERT uždarymo pagal gelbėjimo planą, tačiau šio žingsnio ir nekvestionavo. Kita vertus, Prancūzijos socialistinė vyriausybė jį šviesiai tiesiai pasmerkė, pavadindama jį „baimę keliančiu ir apverktinu“.

Opozicijos vadovas, radikalusis kairysis Alexis Tsipras vadino tai „perversmu, ne tik prieš nacionalinio transliuotojo darbuotojus, bet ir prieš Graikijos liaudį“.

Kraštutinės dešinės Auksinės aušros partija buvo vienintelė, kuri uždarymą sveikino, džiaudamasi, jog „ERT, ta socialistinė komunistinė kontora, pagaliau užsidaro“.

Taip pranešė žinių agentūra „Reuters“.

Vokietijos į kairę linkęs dienraštis „Frankfurter Rundschau“ rašė, jog „dramatiškos krizės viduryje Graikijos vyriausybė išjungia valstybines stotis ir viešąją diskusiją perleidžia privačioms stotims“. Tai daroma reikalaujamo taupymo atleidžiant valstybės tarnautojus sumetimais.

„Bet neaišku, ar vyriausybės vadovo Antonio Samaro skaičiavimai pasitvirtins. Nes vyriausybės dekretas taps negaliojančiu, jeigu parlamentas jo nepatvirtins. O dvi mažosios koalicijos partnerės jį jau atmetė“.

Taip rašė Frankfurto laikraštis, o Roitlingeno „General-Anzeigeris“ teigė, jog „demokratijos motininėje žemėje valstybinį transliuotoją reikia reformuoti, bet ne išjungti.

Taip, jei stotys tampa kiekvienos valdžios numylėtinių užuovėja, tai gali prireikti stangrios šluotos, kad tą išmėžtum. O žadėtajai pradžiai iš naujo reikia viešos, teisėtos stočių sistemos be valstybinės priežiūros, o televizija ir radijas taip pat nėra valdininkų aprūpinimo įstaiga“, – rašė Roitlingeno Švabijoje dienraštis.

Straubingo Bavarijoje dienraštis „Tagblatt“ teigė, jog „A. Samaro vyriausybė gerai žino, kad jos dekretas priešinasi spaudos ir nuomonių laisvės principams. Premjeras nori tuomi paspausti euro partnerius, kad šie atleistų taupymo vadeles.

Tačiau ši strategija nepasiteisins. Vienintelis dalykas, kurį jis pasieks, tai dar labiau pakurstys graikų įniršį ant vyriausybės ir Europos“. 

„Tai vargu ar išpuolis prieš nuomonių laisvę“, - prieštaravo Miiunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“, nes „konstitucija ir darbo vietų saugojimo įstatymai ligi šiol leidžia atleisti darbuotojus beveik tik tada, kai uždaromas visas skyrius ar visa įstaiga. Taip Graikijos premjeras ir padarė. Taigi žurnalistai valstybės tarnyboje virto atpirkimo ožiais“, – teigė Pietų Vokietijos dienraštis.

Pasak Paryžiaus dešiniųjų dienraščio „Figaro“, nacionalinio transliuotojo „brutalus uždarymas iš naujo pakursto ir kritiką, kuri visur kyla dėl neįtikėtino Europos Sąjungos instancijų nerangumo sprendžiant euro krizės problemas. Šito Europos instancijų apnuoginimo Graikijos vyriausybės vadovas A. Samaras, be abejo, ir norėjo pasiekti“.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ pažymėjo, jog apie esminę valstybinio radijo ir televizijos pertvarką jau kalbama seniai, bet tik dabar, kai Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarpautinio valiutos fondo ekspertai vėl beldėsi į Graikijos duris, nutarta žaibiškai parodyti pažangą ir pasirinktas laužymo ir sudaužymo metodas“.

Apžvalga skaitytą per LRT radiją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close