captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Lenkija ir Europos Sąjunga: nesklandūs santykiai

Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų temoms skirsime ateinančios – ir paskutinės šių metų – savaitės užsienio spaudos apžvalgas, o dabar, artėjant Kalėdoms, dar mesime žvilgsnį į pasaulietinę politiką – ir būtent į mūsų pietų kaimynės problemas.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Pasak Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, „jau vien faktas, kad prieš Lenkiją inicijuojamas Europos Sąjungos sutarties 7-ojo straipsnio taikymas, reiškia, jog Europos Komisijai kyla rimtų abejonių, ar Lenkija išvis dar yra teisinė valstybė“.

„Ir šio proceso, numatančio šalies narės balsavimo teisių įšaldymą, įvedimas dramatiškai pakelia tikimybę, kad Lenkija kada nors pati išstos iš Europos Sąjungos, – rašo Gazeta Wyborcza. – Net jeigu valdančioji Įstatymo ir Teisingumo partija kol kas dar neplanuoja „Polexito“, tai yra Lenkijos išstojimo iš ES, ji galėtų tapti savo pačios veiksmų ir savo pačios retorikos įkaite.“

„Tai priklauso nuo mūsų, Lenkijos rinkėjų, kaip šis ginčas su Europos Komisija išsispręs. Jeigu dauguma pasiduos demagogijai, gali būti, jog mūsų vaikams kada nors vėl reikės prašyti vizos, kad nukeliautų į Berlyną, Paryžių ar Dubliną“, – nuogąstavo Varšuvos sostinės kairiųjų dienraštis.

Tačiau nepanikuoti kvietė Europos Sąjungai nepriklausiančios Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“: „Europos Komisija tik padėjo šauktuką – nieko daugiau! Kokias jos nutarimas turės pasekmes, bus nuspręsta politiškai, ir tai yra gerai.“

 

„Klausimu, ar imtis tolesnių žingsnių ir kokių, apsispręs šalių narių rinktieji atstovai. Barjerai dar griežtesniam kursui įvesti labai aukšti, tam reikia 22-jų iš 27-ių šalių narių pritarimo. O Lenkijos balso teisių panaikinimui net reikia vienbalsio pritarimo, tad, atsižvelgiant į jau pareikštą Vengrijos priešinimąsi, to nebus“, – rašė Ciuricho laikraštis.

O pasak Prahos verslo dienraščio „Hospodarske Noviny“, „net jeigu balso teisės lenkams atėmimas dėl vengrų veto neįvyks, šis Europos Sąjungos procesas jau yra stiprus antausis Lenkijai“.

Bet ar jis pelnytas? Kaip rašoma laikraštyje, taip: „Juk teisingumo sistemos paraližavimas Lenkijoje jau dvejus metus žengia į priekį.“

„Jo tikslas yra sunaikinti pasidalijimą valdžios įgaliojimais ir teisės sistemą pajungti netgi ne vyriausybei ar prezidentui – o tai jau būtų pakankamai blogai – bet tiesiog valdančiosios partijos kontrolei – partijos, kurios vienintelis ir konkurentų neturintis vadovas yra Jaroslawas Kaczynskis.

Tuomi Lenkija nusmunka iki bananų respublikos lygio. Žinoma, lieka klausimas, kokiu laipsniu Europos institucijos turėtų kištis į valstybės narės vidaus reikalus. Aiškios ribos tarp „čia dar ne“ ir „dabar tai jau“ dar nenubrėžtos.

Tačiau labai įmanoma, kad  dabartinio Europos Sąjungos pasiryžimo naudoti stabdžius akivaizdoje, tokios ribos bus pirmą kartą nustatytos“, – rašė Čekijos sostinės laikraštis.

Maskvos laikraščio „Gazeta“ nuomone , Lenkijos nubaudimo procesas tėra „Europos Komisijos, kuri mielai norėtų turėti daugiau įgaliojimų, viešųjų ryšių kampanija. Be to, Vokietija ir Prancūzija nori patikrinti savo neformalią įtaką“.

„Bet net jeigu tikrai būtų paskelbtos Lenkijai sankcijos, tai lenkų interesams nepridarytų daug žalos. Europos Sąjungos požiūriu, situacija dabar tokia, kad meduolis jau baigėsi, o rimbo nebepakanka“, – rašė Rusijos sostinės laikraštis.

Galop, Romos dienraštis „Repubblica“ paskelbė tokį savo kreipimąsi: „Mielos Višegrado valstybių, taigi Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos, vyriausybės:

 Arba jūs liekate Europos Sąjungoje su visomis jos taisyklėmis, arba jūs apleidžiate šalių narių branduolį, kuris nors ir mažėja, bet galbūt po truputį ir vis greičiau juda geresnės europietiškos integracijos link.“

„Politinis apsisprendimas už skirtingų greičių Europą jau įvyko. Dabar pradedama jį įgyvendinti praktiškai.  Tie, kurie išduos europietiškąją dvasią, bus palikti užpakaly,“ – rašė Italijos sostinės laikraštis.

 

Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų temoms skirsime ateinančios – ir paskutinės šių metų – savaitės užsienio spaudos apžvalgas, o dabar, artėjant Kalėdoms, dar mesime žvilgsnį į pasaulietinę politiką – ir būtent į mūsų pietų kaimynės problemas.

Pasak Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, „jau vien faktas, kad prieš Lenkiją inicijuojamas Europos Sąjungos sutarties 7-ojo straipsnio taikymas, reiškia, jog Europos Komisijai kyla rimtų abejonių, ar Lenkija išvis dar yra teisinė valstybė“.

„Ir šio proceso, numatančio šalies narės balsavimo teisių įšaldymą, įvedimas dramatiškai pakelia tikimybę, kad Lenkija kada nors pati išstos iš Europos Sąjungos, – rašo Gazeta Wyborcza. – Net jeigu valdančioji Įstatymo ir Teisingumo partija kol kas dar neplanuoja „Polexito“, tai yra Lenkijos išstojimo iš ES, ji galėtų tapti savo pačios veiksmų ir savo pačios retorikos įkaite.“

„Tai priklauso nuo mūsų, Lenkijos rinkėjų, kaip šis ginčas su Europos Komisija išsispręs. Jeigu dauguma pasiduos demagogijai, gali būti, jog mūsų vaikams kada nors vėl reikės prašyti vizos, kad nukeliautų į Berlyną, Paryžių ar Dubliną“, – nuogąstavo Varšuvos sostinės kairiųjų dienraštis.

Tačiau nepanikuoti kvietė Europos Sąjungai nepriklausiančios Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“: „Europos Komisija tik padėjo šauktuką – nieko daugiau! Kokias jos nutarimas turės pasekmes, bus nuspręsta politiškai, ir tai yra gerai.“

„Klausimu, ar imtis tolesnių žingsnių ir kokių, apsispręs šalių narių rinktieji atstovai. Barjerai dar griežtesniam kursui įvesti labai aukšti, tam reikia 22-jų iš 27-ių šalių narių pritarimo. O Lenkijos balso teisių panaikinimui net reikia vienbalsio pritarimo, tad, atsižvelgiant į jau pareikštą Vengrijos priešinimąsi, to nebus“, – rašė Ciuricho laikraštis.

O pasak Prahos verslo dienraščio „Hospodarske Noviny“, „net jeigu balso teisės lenkams atėmimas dėl vengrų veto neįvyks, šis Europos Sąjungos procesas jau yra stiprus antausis Lenkijai“.

Bet ar jis pelnytas? Kaip rašoma laikraštyje, taip: „Juk teisingumo sistemos paraližavimas Lenkijoje jau dvejus metus žengia į priekį.“

„Jo tikslas yra sunaikinti pasidalijimą valdžios įgaliojimais ir teisės sistemą pajungti netgi ne vyriausybei ar prezidentui – o tai jau būtų pakankamai blogai – bet tiesiog valdančiosios partijos kontrolei – partijos, kurios vienintelis ir konkurentų neturintis vadovas yra Jaroslawas Kaczynskis.

Tuomi Lenkija nusmunka iki bananų respublikos lygio. Žinoma, lieka klausimas, kokiu laipsniu Europos institucijos turėtų kištis į valstybės narės vidaus reikalus. Aiškios ribos tarp „čia dar ne“ ir „dabar tai jau“ dar nenubrėžtos.

Tačiau labai įmanoma, kad  dabartinio Europos Sąjungos pasiryžimo naudoti stabdžius akivaizdoje, tokios ribos bus pirmą kartą nustatytos“, – rašė Čekijos sostinės laikraštis.

Maskvos laikraščio „Gazeta“ nuomone , Lenkijos nubaudimo procesas tėra „Europos Komisijos, kuri mielai norėtų turėti daugiau įgaliojimų, viešųjų ryšių kampanija. Be to, Vokietija ir Prancūzija nori patikrinti savo neformalią įtaką“.

„Bet net jeigu tikrai būtų paskelbtos Lenkijai sankcijos, tai lenkų interesams nepridarytų daug žalos. Europos Sąjungos požiūriu, situacija dabar tokia, kad meduolis jau baigėsi, o rimbo nebepakanka“, – rašė Rusijos sostinės laikraštis.

Galop, Romos dienraštis „Repubblica“ paskelbė tokį savo kreipimąsi: „Mielos Višegrado valstybių, taigi Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos, vyriausybės:

 Arba jūs liekate Europos Sąjungoje su visomis jos taisyklėmis, arba jūs apleidžiate šalių narių branduolį, kuris nors ir mažėja, bet galbūt po truputį ir vis greičiau juda geresnės europietiškos integracijos link.“

„Politinis apsisprendimas už skirtingų greičių Europą jau įvyko. Dabar pradedama jį įgyvendinti praktiškai.  Tie, kurie išduos europietiškąją dvasią, bus palikti užpakaly,“ – rašė Italijos sostinės laikraštis.

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close