captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Staselis. Bambagyslė, tebesiejanti Lietuvą su buvusia Sovietų Sąjunga

Prieš septynerius metus Europos elektros perdavimo tinklų operatorių organizacijos ENTSO-E metinėje konferencijoje Lietuvos atstovai kolegas iš kitų šalių nuolankiai tampė už švarkų rankovių, kviesdami neoficialiai pasikalbėti apie tai, kaip yra svarbu, kad Baltijos šalių elektros perdavimo tinklai būtų integruoti į europinius. Po teisybei, tada ši tema buvo nauja ir mažai kam įdomi.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Dar prieš du mėnesius tai buvo beveik žlugęs reikalas.

Atrodė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų sinchroninis veikimas posovietinėje UPS/IPS sistemos BRELL žiede kartu su Rusija ir Baltarusija yra tik Lietuvos galvos sopa.

Oficiali Ryga šia problema nerodė didelio susidomėjimo. Varšuva – ilgai išsidirbinėjo, matyt, siekdama savo politinių tikslų. O Varšuvos išsidirbinėjimas skatino Taliną šiame kontekste pamėginti už Europos Sąjungos pinigus įgyvendinti politinį siekinį – visą savo energetiką integruoti į Šiaurės šalis. Tai buvo miglotas projektas, kurį net teoriškai būtų buvę sunku įgyvendinti.

O šią savaitę įvyko proveržis. Pirmadienį Briuselyje trijų Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai, dalyvaujant Europos Komisijos pareigūnams sutarė dėl elektros perdavimo sistemų sinchronizavimo projekto su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją perspektyvos. Taline susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai savo bendru pareiškimu šią valią patvirtino: iki 2018-ųjų birželio žadamas ir galutinis politinis susitarimas šiuo klausimu. Prievaizdu įsipareigojo pabūti Briuselis.

Žinoma, yra toks klausimas: o kas mums iš to, turint galvoje, kad projekto kaina gali siekti beveik milijardą eurų?

Šitaip bus nukirpta paskutinė alternatyvos neturinti bambagyslė, tebesiejanti Lietuvą su buvusia Sovietų Sąjunga ir mūsų energetikos sistema taps nuo to palikimo visiškai nepriklausoma.

Mūsų energetika veiks sistemoje, kurioje galioja ne Putino ar Lukašenkos įnoriai, o aiškios, prognozuojamos taisyklės.

Be to, rasis būtinybė rytiniame pasienyje pasidarbuoti žirklėmis ir sudaryti sąlygas, kad į Lietuvą nepatektų Astrave renčiamoje atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija. Baltijos šalių perdavimo tinklus integruojant su kontinentinės Europos perdavimo sistema, teks atsisakyti visų, išskyrus dvi 220 voltų įtampos linijas, elektros jungčių su Baltarusija. Su Rusijos Kaliningrado sritimi Lietuva turės tik vieną iš dviejų dabar veikiančių jungtį per keitiklį.

Perdavimo linijos su Rusija turėtų būti atjungtos ir Latvijoje bei Estijoje. Tokiu atveju Baltijos šalys elektros jungtimis būtų susietos tik su Lenkija, Švedija (į Lietuvą) ir Suomija (į Estiją).

Pasirodo, kai turime noro, galime pasiekti labai sudėtingų politinių sprendimų. Žinoma, reikia valios, kompetencijos, Briuselio koridorių pažinimo, proto ir tęstinumo. Mūsų energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas nuopelnus dėl šių pasiekimų kukliai perleidžia pabrėždamas Europos Komisijos lyderystę. Tai svarbu – neoficialiai pasakojama, kad Baltijos šalių elektros tinklų sujungimo su kontinentine Europa tema tapo Europos Komisijos pareigūnų rūpesčiu, primenančiu savo aktualumą ant stalo gulinčiuose segtuvuose ar kompiuteriuose.

Ne kiekvienas segtuvas randasi ant svarbiausių darbastalių Briuselyje. Tam reikia pastangų ir veiksmų. Tikėkimės, kad kada nors apie tai ponas Vaičiūnas viešai papasakos. Dabar – tegul toliau kuklinasi, jei taip jam atrodo geriau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...