captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Po metinio pranešimo

Politikos analizėje yra naudojamas vertinimo metodas, kuriuo nustatoma politikos vertė. Racionaliai nusiteikę analitikai šią vertę bando matuoti sąnaudų ir rezultatų, numatytų ir pasiektų tikslų kriterijais, tačiau man artimesnė racionalizmo skeptikų pozicija, pagal kurią vertinimas politikoje neišvengiamai yra šališkas – jis priklauso nuo to, kieno vežime sėdi vertintojai. Draugų vežime sėdint, vertinimas bus teigiamas, nedraugų vežime – neigiamas.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Politikos analizėje yra naudojamas vertinimo metodas, kuriuo nustatoma politikos vertė. Racionaliai nusiteikę analitikai šią vertę bando matuoti sąnaudų ir rezultatų, numatytų ir pasiektų tikslų kriterijais, tačiau man artimesnė racionalizmo skeptikų pozicija, pagal kurią vertinimas politikoje neišvengiamai yra šališkas – jis priklauso nuo to, kieno vežime sėdi vertintojai. Draugų vežime sėdint, vertinimas bus teigiamas, nedraugų vežime – neigiamas.

Šiuos politikos vertinimo niuansus neišvengiamai teko prisiminti, kai viešojoje erdvėje pasirodė prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo vertinimai. Jų spektras praktiškai pilnas – nuo teigiamų ir pagiriamųjų iki neigiamų ir kritiškų. Vieniems vertintojams šis tekstas yra pirmasis D. Grybauskaitės metinis pranešimas, kuriame ji atsiskleidė kaip politikė, nes iki tol skaityti pranešimai buvo biurokratinio mąstymo išraiška, kitiems vertintojams ir šis pranešimas yra technokratinis. Vieniems vertintojams pranešimas buvo įdomus, kitiems – pilkas kaip ir visi kiti šios prezidentės metiniai pranešimai. Vienas vertintojas pranešimą net susiejo su prezidentės biografija, todėl tapo neaišku, ką jis analizuoja – metinį pranešimą ar jo autorės biografiją.

Kaip būtų galima vertinti tokius skirtingus ir prieštaringus to paties teksto vertinimus? Trumpai atsakant, vertinti nereikėtų niekaip, nes politikoje neįmanoma visiems įtikti. Skirtingos socialinės grupės turi skirtingą supratimą apie tai, ką turėtų daryti valdžia, todėl ką valdžia bedarytų, vis tiek atsiras nepatenkintų. Tas pats tinka ir metiniam pranešimui – kaip jį berašytum, vis tiek visiems neįtiksi.

Atsakant plačiau, į mūsų valstybės vadovo metinius pranešimus reikia žiūrėti kaip į tam tikrą politinės literatūros žanrą, kurį numatė mūsų Konstitucijos autoriai. Turiu galvoje ne tik tą formalų metinio pranešimo reikalavimą, įrašytą Konstitucijos 84 straipsnio aštuonioliktoje dalyje. Turiu galvoje visas Konstitucijoje surašytas politinio žaidimo taisykles. Žodį „žaidimas“ suprantu nevaikiškai. Suaugusieji tai pat žaidžia žaidimus, ir žaidžia labai rimtai – ar tai būtų sportas, azartiniai lošimai, verslas ar politika, nes tie žaidimai lemia pinigus, socialinę padėtį, garbę, pripažinimą ir kitus dalykus.

Skaitant mūsų Konstituciją, peršasi išvada, kad jos autoriai siekė apriboti valdžios galias priimti šališkus sprendimus, todėl stengėsi tas galias kiek įmanoma padalinti. Valstybės vadovo instituciją padarė renkamą visuotiniuose rinkimuose – tuo būdu tautos mandatą turi ne tik Seimas, bet ir Prezidentas, o tai suteikia jam moralinį piliečių palaikymą. Vykdomąją valdžią mūsų Konstitucijos autoriai padarė dvigalvę – padalino jos galias tarp Vyriausybės ir Prezidento. Pati Vyriausybė, nors ir formuojama Seimo daugumos, negali būti sudaryta be Prezidento parašo.

Kai politinio žaidimo taisyklės yra tokios, Respublikos Prezidento metinis pranešimas yra šio žaidimo sudėtinė dalis. Ar labai mus domintų valstybės vadovo metinis pranešimas, jei jo galios būtų panašios į kai kurių Europos monarchinių valstybių karalių ar karalienių galias? Dabar gi sužinome nuomonę politiko, kuris yra lygiavertis Seimui žaidėjas, artimai susijęs su parlamentu ta prasme, kad kuo Seimo dauguma silpnesnė, tuo didesnės realiosios Prezidento galios, ir atvirkščiai.

Sužinome nuomonę politiko, kuris yra viena iš dviejų vykdomosios valdžios galvų. Pranešime D. Grybauskaitė kelis kartus įgnybo A. Butkevičiaus Vyriausybei dėl neveiklumo, bet gal ji ir gali taip daryti, nes Prezidentas kaip valstybės vadovas turėtų būti svarbesnė vykdomosios valdžios galva nei Vyriausybė.

Kai valdžios galios yra taip padalintos ir kartu judančios iš vienų politikos žaidėjų rankų į kitas, metinis pranešimas yra ir tų galių stiprinimo priemonė. Artėja šalies vadovo rinkimai, o pranešimas rodo, kad prezidentė ketina juose dalyvauti. Įdomu, kad ne vienas metinio pranešimo komentatorius, vertinantis jį ir teigiamai, ir neigiamai, konstatuoja, kad Prezidento rinkimuose D. Grybauskaitė dalyvaus be realios konkurencijos.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close