captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Rūpesčiai prieš Kalėdas

Šią užsienio spaudos apžvalgą pradėsime ekonomikos tema ir baigsime dviem politinėmis.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Gruodžio 14-ąją Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, jog pajamų žirklės Vokietijoje dabar vėl tos pačios, kokios jos buvo prieš šimtą metų.

Kitaip sakant, pagal vieną aplink prancūzų ekonomistą Thomas Piketty susibūrusių mokslininkų atliktą studiją, pajamų pasiskirstymas Vokietijoje panašus į tą, kuris jau buvo prieš pat pirmąjį pasaulinį karą. 

Konkrečiais skaičiais kalbant, 10-iai procentų geriausiai uždirbančiųjų vokiečių dabar tenka 40 procentų visų šalies pajamų, o tai visiškai atitinka pajamų paskirstymą 1913-aisiais.

Studijoje buvo ištirti pajamų santykiai ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Paaiškėjo, jog daugiausiai pasauly uždirbančio vieno procento žmonių pajamos nuo 1980-ųjų metų daugiau nei padvigubėjo, tuo tarpu vidurinioji klasė to pajamų didėjimo beveik nepajuto.

O vis dėlto nuožulnumas tarp aukščiausių ir žemesnių pajamų Europoje dar gana mažas, palyginus su kitais pasaulio regionais. Pvz.,  Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje 10-iai procentų daugiausiai uždirbančiųjų  žmonių kartais tenka daugiau nei 60 procentų visų šalies pajamų.

Dabar prie politikos.

Stambule trečiadienį susitiko Islamo bendradarbiavimo organizacijos šalių vadovai, ir ketvirtadienį Budapešto dienraštis „Magyar Hirlap“ tai komentavo taip: „Kaip ir buvo galima prisibijoti, Vašingtonas dėl D. Trumpo išsišokimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine diskvalifikavo save kaip tolesnių tarpininkavimo paslaugų Artimųjų rytų taikos procese teikėją.

Tą patvirtino 50-ies islamiškųjų valstybių vadovai per savo susitikimą. Jie gynė palestiniečių ketinimą laikyti Jeruzalę Palestinos sostine. Tad rodosi, kad savo šūviu D. Trumpas bus pataikęs pats sau į koją“, – teigė Vengrijos sostinės laikraštis.

O Turkijos dienraštis „Milliyet“ rašė, jog „turėtume D. Trumpui būti dėkingi, nes savo nutarimu dėl Jeruzalės jis islamiškąjį pasaulį suvienijo. Jis musulmonams po ilgo laiko vėl priminė Palestinos problemą“.

Tačiau laikraštis nepatenkintas, kad per susitikimą Stambule „pritrūko entuziastingo įsipareigojimo palestiniečių bylai ir kad net 10-ies šalių atstovai išvis neatvyko.

Vis dėlto tikslas pasiektas: Islamo bendradarbiavimo organizacija Rytų Jeruzalę paskelbė palestinietiškos valstybės sostine. Kaip tik čia Ankara suvaidino lemiamą vaidmenį. Prezidentas R. T. Erdoganas islamiškojo pasaulio valstybes suvedė į krūvą“, – rašė Stambulo laikraštis.

Tai, kad „Stambulo viršūnių susitikime į akį krito vienas dalykas – daugelio valstybių vadovų nepasirodymas“, pastebėjo ir Londone išeinantis arabų laikraštis „Rai al-Youm“.

Anot jo, „buvo tikėtasi, kad arabai šituo kritišku momentu į šalį padės visus politinius nesutarimus ir pasirodys susivieniję. Deja, šiuo atžvilgiu teko nusivilti. O juk buvo galima priimti reikšmingus nutarimus – uždaryti atstovybes, atšaukti diplomatus, paskelbti sankcijas, boikotuoti amerikietiškas prekes.

Tačiau nieko panašaus neįvyko. Tad šitaip viršūnių konferencijos dalyviai atsitolino nuo savo pačių šalių gyventojų“, – rašė Londono arabų dienraštis.

Didelio spaudos dėmesio sulaukė ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė spaudos konferencija, per kurią jis pranešė kandidatuosiąs ketvirtajai kadencijai.

Ta proga Miunchene leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ rašė, kad „po 18-os Putino fiurerystės metų iš Rusijos valstybės institucijų teliko griuvėsiai. Parlamentas, vyriausybė ir gubernatoriai regionuose  nebeturi ko pasakyti ir liaudis iš jų tyčiojasi, kaip rodo apklausos.

Tai suteikia daugiau galios prezidentui ir matyt jam palengvina valdymo darbą. Tačiau ir V. Putinas negali viskuo rūpintis tik pats vienas. Ateis diena, kai prezidentas daugiau nebeįstengs ar nebenorės. Ir tada bus sunku įgyvendinti tvarkingą įgaliojimų perdavimą, kai nebeliks tam reikalingų institucijų“, – teigė Pietų Vokietijos laikraštis.

Anot pietvakarių Vokietijos regioninio dienraščio „Badisches Tagblatt“, „aišku, kad metinė spaudos konferencija inscenizuota kaip didelis šou. Bet vien tai dar nėra priekaištas V. Putinui, nes tą savaip bando daryti kiekviena vyriausybė. 

Mes, vokiečiai, irgi pažįstame politines inscenizacijas, šiuo metu vieno žmogaus teatrus išgyvena ir austrai bei prancūzai. Tačiau esama reikšmingo skirtumo: demokratija gyvuoja opozicijos dėka, o rusų dauguma jau metų metais auklėjama taip, kad opozicijos buvime neįžiūri jokios ypatingos vertės“, – rašė Baden Badeno laikraštis.

Pasak Osnabriuko dienraščio „Neue Osnabrücker“, „galima skųstis dėl V. Putino ketinimo būti prezidentu jau ketvirtą kartą. Tačiau faktas tas, kad Rusijos žmonės jį labai mėgsta ir kad Rusija dabar reiškiasi kaip pasaulio galybė, kurios ją kritikuojantieji negali apeiti.

Dėl to Vokietija ir Europos Sąjunga privalo ir toliau su Kremliumi palaikyti pokalbį“, – teigė šiaurės Vokietijos miesto laikraštis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...