captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vigilijus Sadauskas. Visi tai daro

Dažnai vyresnieji stebisi jaunimo elgesiu ir rimtai diskutuoja, kas juos taip išmokė elgtis – „mes tai niekada taip jų nemokėme“. Taigi prisiminiau dar jaunystėje anglų kalba skaitytą klasikiniu vaikų ir jaunimo mokymo pavyzdžiu tapusį Džeko Grifino pasakojimą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Dažnai vyresnieji stebisi jaunimo elgesiu ir rimtai diskutuoja, kas juos taip išmokė elgtis – „mes tai niekada taip jų nemokėme“. Taigi prisiminiau dar jaunystėje anglų kalba skaitytą klasikiniu vaikų ir jaunimo mokymo pavyzdžiu tapusį Džeko Grifino pasakojimą. 

Kai Džoniui buvo šešeri metai, jį su savo tėčiu sustabdė policija už leistino greičio viršijimą. Jo tėtis įteikė policininkui 20 dolerių kupiūrą kartu su savo vairuotojo pažymėjimu.

Tai gerai, sūnau, – sakė tėtis, kai juos paleido policininkas ir jie išvažiavo. – Visi tai daro.

Kai jam buvo aštuoneri, jis dalyvavo šeimos taryboje, kuriai pirmininkavo dėdė George`as. Dėdė parodė, kaip patikimai sutaupyti nuo pajamų mokesčio deklaracijos.

Tai gerai, sūnau, – sakė dėdė. – Visi tai daro.

Kai jam buvo devyneri, mama pirmą kartą nusivedė jį kiną. Kasoje žmogus negalėjo rasti jokių laisvų vietų, kol jo mama nerado papildomų 5 dolerių savo rankinėje, kuriuos ji padavė kasininkui.

Tai gerai, sūnau, – sakė ji. – Visi tai daro.

Kai jam buvo 12, jis sulaužė savo akinius pakeliui į mokyklą. Jo teta Francine įtikino draudimo bendrovę, kad akiniai buvo pavogti ir jie gavo išmoką.

Tai gerai, vaike, – sakė teta. – Visi tai daro.

Kai jam buvo 15, jis tinkamai sužaidė su vidurinės mokyklos futbolo komanda, nes treneris jam parodė, kaip blokuoti ir tuo pačiu metu neleistinai patraukti priešininką, kad to nematytų teisėjas.

Tai gerai, vaike, – sakė treneris. – Visi tai daro.

Kai jam buvo 16, jis dirbo savo pirmąjį darbą prekybos centre. Jo užduotis buvo įdėti pernokusius vaisius į dėžės apačią, o gražiuosius į dėžės viršų.

Tai gerai, vaike, – vadybininkas sakė. – Visi tai daro.

Kai jam buvo 18, Džonis ir jo kaimynas paprašė kolegijos skirti stipendiją. Džonis nebuvo labai pažangus studentas. Jo kaimynas buvo pažangus studentas, tačiau jis neturėjo tinkamų užtarėjų. Džonis gavo stipendiją, kaimynas – ne.

Tai gerai, sūnau, – jo tėvai pasakė. – Visi tai daro.

Kai Džoniui buvo 19, jis kreipėsi į aukštesniųjų kursų studentą, kuris jam pasiūlė egzamino atsakymus už 50 dolerių.

Tai gerai, vaike, – sakė jis. – Visi tai daro.

Džonis egzamino metu buvo pagautas ir gėdingai išsiųstas namo. Apie tai kolegija paskelbė viešai.

Kaip tu galėjai tai padaryti? Ar tau ne gėda prieš savo mamą ir mane? – pasakė tėtis. – Mes juk niekada nieko panašaus tavęs nemokėme namuose.

Jo teta, dėdė ir treneris taip pat buvo sukrėsti: kaip tai galėjo atsitikti?!

Taigi, kada pagaliau suprasime, kad geriau ir prasmingiau mokyti vaikus ir kitus savo teigiamu elgesiu, o ne pamokslavimais ar viešais pranešimais, kaip būtina elgtis dorai, sąžiningai ir t. t. 

Na, o pabaigoje – epizodas iš šių dienų: „Ar mes, suaugusieji, ne pernelyg dažnai bandome atsakomybę už saugaus eismo dalyvio ugdymą permesti ant kažkieno pečių, užuot patys savo pavyzdžiu vaikams rodę, kaip saugiai elgtis gatvėje, kaip atsakingai vairuoti. Juk labai didelė tikimybė, kad mūsų vaikai elgsis gatvėje ir užaugę vairuos būtent taip, kaip tai darome mes.“ 

Taip kalbėjo susisiekimo ministras, kol dar nebuvo premjeras ir kol jo nevežiojo vadovybės apsaugos darbuotojai. Manau, premjeras tai prisimins ir patars jį vežioti taip, kad būtų saugu ir jam, ir kitiems. 

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...