captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visuotinis sveikatos draudimas: už ir prieš

„Sveiko proto pergalė“ – taip daugelis europiečių įvertino žinią, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis teismas paskelbė neprieštaraujančiu konstitucijai prezidento B. Obamos pasiūlytą įstatymą, jog visi amerikiečiai privalo įsigyti sveikatos draudimą. Šį poslinkį ypač sveikino Šveicarijos laikraščiai. Bet ne tik.   
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Sveiko proto pergalė“ – taip daugelis europiečių įvertino žinią, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis teismas paskelbė neprieštaraujančiu konstitucijai prezidento B. Obamos pasiūlytą įstatymą, jog visi amerikiečiai privalo įsigyti sveikatos draudimą. Šį poslinkį ypač sveikino Šveicarijos laikraščiai. Bet ne tik. 

Kaip pranešė žinių agentūra „swissinfo.ch“, „Šveicarijoje, kurioje turėti sveikatos draudimą įstatymiškai būtina“, komentatoriai Amerikos Aukščiausiojo teismo sprendimą įvardijo ne tik kaip sveiko proto pergalę, „bet ir kaip solidarumo laimėjimą prieš neokonservatyvius idealus“. 

Pasak Ženevos dienraščio „Temps“, „padalydama sveikatos draudikų riziką tarp didesnio skaičiaus apsidraudusiųjų, demokratų vyriausybė šalyje, kurioje individualizmas – neliečiama vertybė, sukėlė filosofinį lūžį tuo, kad išdrįso amerikiečiams prabilti apie solidarumą“.

Šveicarijos prancūzakalbis laikraštis dar pridūrė, jog „Aukščiausio teismo sprendimas buvo drąsus milžiniškos šio klausimo politizacijos akivaizdoje“. 

Bendrame redakciniame straipsnyje du vokiškai rašantys laikraščiai, Ciuricho „Tages-Anzeiger`is“ ir Berno „Bund`as“, kaip tik tai ir pavadino „sveiko proto laimėjimu“ ir teigė, jog prezidento Baracko Obamos oponentai į sveikatos draudimą žiūrėjo kaip į paslaugą, matuojamą grynai pagal rinkos vertę. 

Jeigu Aukščiausiasis Teismas būtų įstatymą paskelbęs nekonstituciniu, tai būtų tolygu pasisakymui už  „teisingumą pagal nelaimę“ – pvz., nelaimę, kad  per mažai uždirbi, jog galėtum susimokėti už gydymą, ar nelaimę susirgti vėžiu ir todėl neturėti teisės net draudimo įsigyti, nes niekas tavęs nedraustų“. 

„Svarbiausia, tai buvo nuosprendis už protą ir atmetimas nežmoniškos, libertariškos ir konservatyvios pakraipos, ideologijos“, – teigė vedamojo autoriai ir pridūrė, jog „gyvenime yra momentų, kada reikalaujama solidarumo iš kitų, o liga yra tokių atvejų viršūnėje“. 

Toliau šveicarų naujienų agentūra aiškino, jog amerikietiškosios reformos esmė tokia: tam, kad laiduotų lygų priėjimą prie sveikatos apsaugos visiems, valstybė turi įsikišti į šiaip jau laisvą rinką.

Šveicarijoje federacinės vyriausybės reguliuotojai nustato, kokias paslaugas privati sveikatos draudimo bendrovė turi suteikti. Apdraustojo mokestis bendrovei priklauso nuo jo amžiaus ir gyvenamosios vietos. 

Bendrovei neleidžiama atsisakyti drausti potencialaus ligonio arba dėl ligos pobūdžio reikalauti neįprastai didelio mokesčio. 

Vis dėlto ir Šveicarijoje apie trečdalis gyventojų neįstengia visu šimtu procentų atsilyginti už sveikatos draudimą, todėl skirtumą padengia valstybė.  

Šveicariškasis modelis, kaip ir kiti europietiško visuotinės sveikatos apsaugos modeliai, tarnavo pavyzdžiu Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 2009-aisiais Šveicarijos federacinio sveikatos biuro pareigūnai susitiko su B. Obamos vyriausybės atstovais, kurie norėjo sužinoti daugiau apie tai, kaip šveicariškoji sveikatos apsaugos sistema veikia.  

Dienraštis „Neue Zürcher“ pažymėjo, jog šiuo metu apie 50 milijonų amerikiečių, vienas iš šešių, neturi sveikatos draudimo. Pasak dienraščio „Temps“, išlaidos už gydymą Jungtinėse Valstijose sudaro net 17 procentų bendrojo vidaus produkto – tai esąs pasaulio rekordas.   

Amerikos Senato 2009 m. pabaigoje, o Atstovų Rūmų 2010 m. pradžioje pagal prezidento B. Obamos pasiūlymą priimtas sudėtingas JAV sveikatos apsaugos įstatymas, įvedantis visuotinį privalomą sveikatos draudimą, įsigalios ne visas iš karto, bet laipsniškai iki 2020-ųjų metų.  

Užtat Šveicarijos „Neue Zürcher“ ir džiaugėsi, kad „Vašingtonas dabar turi rankose priemonę įvesti privalomą sveikatos draudimą“ ir pažymėjo, kad daugiau naudos iš jo turės pagyvenę žmones ir chroniškai sergantieji. 

„Amerikos kairiųjų svajonė įvesti sveikatos draudimo sistemą, panašią į kitose pramonės šalyse esančią, dabar įgyja realius kontūrus. Tačiau lieka viena problema: apklausos rodo, kad ši B. Obamos sveikatos apsauga labai nepopuliari“, – teigė Ciuricho laikraštis.  

Kodėl? Į tai netrukus atsakysime, tačiau pirmiausia pažymėsime, kad ir „New York Times`as“ pavadino tai didžiule „Baracko Obamos pergale“ ir džiaugėsi, kad dabar „Jungtinės Amerikos Valstijos nebeliks vienintele turtinga valstybe, kurioje didelis piliečių skaičius – be sveikatos draudimo“. 

Panašiai rašė ir dienraščiai „Frankfurter Rundschau“ bei „Financial Times`o“ vokiškoji laida, kuri teigė, kad „po be jokios sveikatos apsaugos reformos praėjusių penkių dešimtmečių tai pirmasis sėkmingas bandymas sistemą sanuoti iš esmės. Tai ekonomiškai ir socialiai seniai pavėlavęs reikalas, parklupdęs visus B. Obamos pirmtakus“, kurių, kaip suskaičiavo Heidelberge išeinantis „Rhein-Neckar-Zeitung`as“, buvę „net septyni“, bandę įvesti visuotinį savo piliečių sveikatos draudimą. Heidelbergo dienraštis dar pasidžiaugė taip: 

 „Kokia puiki diena Amerikos nepasiturintiesiems: jie turi teisę į sveikatos draudimą. Dar daugiau: visi amerikiečiai įpareigojami nuo 2014-ųjų dėl tokio draudimo pasirašyti sutartį. Be to, jokia draudimo bendrovė negalės klientų atmesti dėl jau esamų ar buvusių jų ligų, o ir vaikai galės ilgiau nei ligi šiol naudotis savo tėvų draudimu. Mažai uždirbantiems dar bus valstybinės subsidijos“. 

Berlyno „Tagesspiegel`is“ teigė, kad „respublikonai į šiuos rinkimų metus atėjo su reikalavimu, jog juos reikia išrinkti tam, kad ši sveikatos apsaugos reforma būtų atšaukta“. Anot Frankfurto kairiųjų dienraščio „Rundschau“, „Mittas Romney polemizuoja prieš B. Obamos reformą ir savo pergalės atveju žada ją atšaukti“.   

Tai dar labiau pabrėžė ir Frankfurto dešiniųjų „Allgemeine“, anot kurios „Mittas Romney panaudos visus mobilizacijos svertus. Niekas taip gerai nemobilizuoja bendraminčių, kaip aiškus priešo įvaizdis. O šiuo atveju priešas yra – B. Obamos išpuoselėta socialinė valstybė, kuri piliečius finansiškai išnaudoja ir peržengia visas ribas“. 

Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ irgi rašė, jog nuo pat jos patvirtinimo „prieš dvejus metus sveikatos reforma apklausose nė karto nesulaukė daugumos piliečių pritarimo. Amerikiečiai jos tiesiog nemėgsta“. 

Kodėl? Ogi dėl to, kad, daugumos nuomone, kaip tik nėra teisės į sveikatos draudimą, yra tik teisė jį nusipirkti. Nėra teisės į butą, yra tik teisė jį už pinigus įsigyti arba išsinuomoti. Net ir maistą žmogus turi nusipirkti, ką jau kalbėti apie sveikatos apsaugą. 

O jei tau trūksta pinigų, turi pasitenkinti sausa duona arba pasikliauti draugais, artimaisiais, labdara. Taip bent sako respublikonai, ir jie čia atstovauja amerikiečių daugumos požiūriui. 

Be to, jie teigia, jog Amerikoje niekas nepaliekamas be gydymo numirti gatvėje, beturčiams jau ir taip suteikiama pirmoji pagalba, o jei reikia ilgesnio gydymo ir liga sunkesnė, privalai apsimokėti, kaip ir kiekvienos kitos paslaugos atveju. 

Ir tu pats renkiesi, kam ir už ką nori savo sunkiai uždirbtus pinigus išleisti. Amerikoje laisvo pasirinkimo principas pats aukščiausias. 

Respublikonų teigimu, B. Obamos reforma tik smarkiai padidins valstybinius mokesčius visiems. O piliečiams, kurie nesutiks įsigyti sveikatos draudimo, bus bauda, kuri, Aukščiausiojo teismo sprendimu, laikytina dar vienu privalomu valstybiniu mokesčiu. 

Tad, kaip teigė jau minėtas Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“, Mittas Romney čia prieš B. Obamą mes ir mokesčių argumentą: dabartinis prezidentas žadėjo mokesčių nekelti, o štai jo reforma kaip tik tai ir darys. Todėl reikia rinkti respublikonus, kad tą reformą atšauktų. 

Tačiau Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“ abejojo, ar net ir Mittui Romney laimėjus Baltuosius rūmus, o respublikonams – abu Kongreso rūmus, sveikatos reformos bus atsisakyta. 

„Šitą dalyką jau pakankamai gerai patyrėme Europoje: sykį suteikus valstybines socialines garantijas, politikai dažniausiai nedrįsta jų iš piliečių atimti, net jei jos pasirodo sunkiai finansuojamos“.

Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...