captcha

Jūsų klausimas priimtas

Libertas Klimka. Apie Adamą Smithą ir jo genialiuosius darbus

Netrukus mūsų knygynus pasieks į lietuvių kalbą išversta knyga, turėjusi nepaprastai didelės reikšmės pasaulio civilizacijos raidai. Tai garsusis Adamo Smitho veikalas „Tautų turtas“, daugelio vadinamas kapitalizmo biblija.

Netrukus mūsų knygynus pasieks į lietuvių kalbą išversta knyga, turėjusi nepaprastai didelės reikšmės pasaulio civilizacijos raidai. Tai garsusis Adamo Smitho veikalas „Tautų turtas“, daugelio vadinamas kapitalizmo biblija.

Šioje knygoje išdėstyti politinės ekonomikos pradmenys, aiškinantys kaip asmens, iš prigimties savanaudiško ir siekiančio pelno, veikla gali tapti visuomenės ar valstybės nauda. Nors pats autorius ir nevartodavo žodžio „ekonomika“, veikalas apibūdinamas kaip politinės ekonomikos klasika.

Visai neseniai, birželio 5 d., sukako 290 metų nuo knygos autoriaus gimimo. Ta proga ir šis leidinys; juo pasirūpino verslo vadovų klubas, vadovaujamas Marijos Gurskienės. Beje, tuo pačiu pažymėdamas ir savo veiklos 15 metų sukaktį bei patvirtindamas klubo obalsį „Bendrauti, žinoti, tobulėti“.  

Adamas Smithas knygą išleido 1776 metais, tais pačiais, kai buvo paskelbta Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės deklaracija. Tuo tarsi atverdamas naujo civilizacijos etapo duris. A. Smitho darbai padėjo pagrindus kapitalizmo ir laisvosios rinkos ideologijai.

Knygoje aiškinama, kaip to meto ryškūs mokslo ir technologijų pasiekimai, įkūnyti našiose mašinose, turi būti panaudoti visos visuomenės labui. Ir kiek vėliau bebūtų kritikuojama kapitalizmo ekonominės formacijos sistema, jos veikimo pagrindiniai rezultatai nenuginčijami; tai – gyvenimo kokybės šuolis ir žymus žmonių amžiaus vidurkio išaugimas.

Stulbina ne tik Adamo Smitho teorinės ekonomikos dėsnių įžvalgos, bet ir platus interesų ratas. Gal tai ir yra genialumo požymis? Knygos autorius gimė 1723 metais Škotijoje muitininko šeimoje. Būdamas 14-os, įstojo į Glazgo universitetą, vėliau studijas tęsė Anglijoje, Oksforde. Būtent tuo metu A. Smithas ir pradėjo gilintis į savo laikmečio socialinius žmonių santykius. 1752 m. jis tapo Glazgo universiteto filosofijos  profesoriumi,  dėstė logiką.

Būdamas kartu ir hercogo šeimos mokytoju, lankėsi Prancūzijoje; čia susipažino su Apšvietos epochos lyderiais, vadinamųjų fiziokratų ekonomikos mokyklos kūrėjais. Fiziokratai prekės vertę įžvelgė tik žemės ūkio produktuose. O A. Smithui didelį įspūdį padarė jų idėjos apie žmogaus laisvę valstybėje. Tačiau reikšdamas didelį prielankumą fiziokratų principams, pats jis vadovavosi tautų evoliucijos idėja ir nepritarė revoliuciniams virsmams.

Veikalas „Tautų turtas“ gimė iš noro parašyti traktatą apie teisingumą. Prigimtinę  laisvę pripažįstančioje valstybėje kiekvienas žmogus gali laisvai siekti savo interesų įgyvendinimo, tačiau tik tol, kol, anot A. Smitho, „nepažeidžia teisingumo įstatymų“.

Rašydamas knygą autorius užtruko 27 metus; veikalas tikrai yra darbo ir minties koncentratas. Deja, A. Smithas paliko neužbaigtus savo darbus jurisprudencijos ir valdžios veiklos principų tema, kuri turėjo logiškai užbaigti jo natūralios laisvės sistemą.

Nenorint atimti skaitytojams malonumo, tekstas toliau nebus komentuojamas, tik reikia pasidžiaugti autoriaus stiliumi; ten yra ir humoro, ir satyros, ir jausmingumo. Apskritai knyga persmelkta humanizmo dvasia. Adamas Smithas tikrai kūrė ne „laukinį“ kapitalizmą.

Dar anksčiau prieš „Tautų turtą“ jis parašė traktatą „Moralinių jausmų teorija“ (1759 m.). Ten labai sureikšminta meilė artimam žmogui; ši dorybė turi prasidėti nuo savo namų. Nuo meilės šeimai, savo giminei ir kaimynams pakylama į meilę gimtinei ir šaliai, tada prie meilės žmonijai, ir galiausiai į Visatos gėrio įvertinimą.

Mažai kur rašoma, kad  A. Smithas domėjosi netgi tiksliaisiais mokslais; jis parašė astronomijos istoriją, ir buvo vienas iš karališkosios astronomų draugijos Edinburge steigėjų.

Lietuvos visuomenę Adamo Smitho idėjos pasiekė XIX a. pradžioje. 1803-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigta Politinės ekonomijos katedra, beje, pirmoji pasaulyje. Jos profesoriai sekė ekonominės minties raidą, ir palyginti su Vakarų Europos universitetais, gana anksti Adamo Smitho ekonominė doktrina joje pakeitė fiziokratų teoriją. Jaunas dėstytojas Janas Znoska (1772–1833) po stažuotės Vokietijoje 1811 m. išleido A. Smitho komentatoriaus G. Sartori knygos „Politinės ekonomijos mokslas“ vertimą ir pagal jį skaitė paskaitas. 1816 m. jis parašė ir originalų mokslinį tyrimą „Studija apie politinę ekonomiją, jos istoriją ir sistemas“.

Deja, Lietuva jau buvo tvirtame Rusijos imperijos glėbyje, tad novatoriškos idėjos, galėjusios sustiprinti krašto ekonominį potencialą, o kartu ir gynybinį pajėgumą, atėjo pavėluotai. Tokios tad istorijos pamokos mūsų kraštui...

Tikrai verta pritarti Verslo vadovų klubui, kad šie metai būtų paženklinti Adamo Smitho vardu.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close